Įdomus darbas kiekvieno suvokiamas vis kitaip. Pats darbas yra suvokiamas skirtingai. Vienam tai kone hobis, kitam būtinybė. Vieni nori paprastumo ir aiškumo - gauti užsakymą, atlikti jį, gauti naują, atlikti... Tai didžiausia žmonių grupė. Jie dirba ten, apačioje, kur ilgainiui juos pilnai pakeis robotai. Kiti kūryba ir įdomumą įžvelgia ten kur pašalietis jo visai neįžvelgia. Treti ieško kažko įdomaus, pastoviai besikeičiančio, energingo ir pan. Kažkam rūpi tik pinigai ir visai dzin koks darbas. Reikia litų ir kala.

Po 1990ųjų metų Lietuvoje prasidėjo smulki prekyba kartu su mafija. Žmonės važiuodavo į urmo baze, pirkdavo prekes, veždavosi jas į savo miestelį/miestą ir ten turguje pardavinėdavo. Daugelis jų po 5 ar net daugiau metų praktikos, nesugeba pasakyti kaina ir suskaičiuoti iki 100 litų

Greičiau išeiti iš krizės:
1. Išmokti pardavinėti plačiąja prasme - reikalingus dalykus tiems, kam reikia. O ne įkišti vieną kartą.
- žmogui - išmokti parduoti savo sugebėjimus ir taip realiai suprasti, kad darbo visada susiras - bus ramus dėl rytojaus.
- įmonei, išmokti geriau/plačiau/brangiau pardavinėti savo produkciją ir per patirtį suprasti, kad rinkos užkariaujamos ir to galima išmokti.
- Lietuvai, didinti eksportą. Iš gautų pinigų viduj didės vartojimas, visi atsigaus.

Tai kad pas mus žmonės jau senai vien tik vienkartinius daiktus įperka. Visa kita, kad lieka nuo įmokų už paskolas vienkartiniams daiktams ir busto išlaikymui, skirta maistui ir alkoholiui

Bėda, kad dėl krizinio įsibaiminimo žmonės neperka ir to ko jiems labai reikia. O taip nukenčia įmonės gaminančios tikrai naudingus žmonėms daiktus.

Susirandi niekam nežinomą gamintoją kuris gamina produktą kurio paklausta tik augs, tačiau kol kas tik tu vienas įžvelgi potencialą. Vargšas gamintojas pamatęs jog siūlai geras sąlygas ir ateityje jam padėsi aukštai pakilti, sutiks net su tokiomis sąlygomis kurios kaip reikalas užkirs kelią tavo būsimiems konkurentams.

Dabar tik krizė gamintojų galvoje, jei jie galvoja, kad gali daug gaminti ir juos kas apgins - parduos prekes. Parduoti galima ir reikia išmokti!

Lietuvai jau pakišo koją vartojimo skatinimas -viršų paėmė galimybė apsipirkti artimame užsienyje. Kas nors mokės už dešrą, baldus dvigubai ar dar daugiau, kai Lenkija "ranka paduoti"

Ideale reikia pardavineti tai ko žmonėms realiai reikia. Vietoj tik maisto siūlyti sveiką maistą. Vietoj šiaip problemos sprendimo, siūlyt sprendimą naudingą ir gamtai/visuomenei. Kai moki parduoti, tada gali rinktis tik teisingus produktus, nesi priverstas pardavinėti pelningesnius ar tuos, prie kurių prieini.

Vartojimo didinimas turi ir minusą
Pradžioje ekonomika pagerinama, bet tai yra blogis iš esmės - resursų švaistymas, didesnis gamtos teršimas, o dėl išsipučia burbulas ir viskas sprogsta