Lietuvos socialdemokratų sąjungos įsitikinimu, norint siekti teigiamų politinių, ekonominių, socialinių pokyčių, pirmiausia būtina tvirta politinė valia. Ko, beje, labai trūko per atkurtos Lietuvos valstybės dvidešimties metų laikotarpį.
Vien per pastarąjį dešimtmetį visos parlamentinės partijos pačiais įvairiausiais bevertybiniais koaliciniais variantais, savo veiksmais tarnaudamos stambiam kapitalui, oligarchams, monopolinėms struktūroms ir savo interesams, stūmė valstybę į aklavietę, keldamos sumaištį, nusivylimą ir abejingumą visuomenėje.
Kalbos, kad krizė netinkamas laikas esminiams pokyčiams, tėra tam tikrų grupių ir asmenų interesas savanaudiškai pasinaudoti sunkmečiu. Liūdniausia, jog tai daroma valstybės ir didžiosios visuomenės dalies, taip pat ir labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių sąskaita.
Istorija ne kartą jau patvirtino, kad tokios kalbos būna paprasčiausia propagandinė netiesa. Pakanka prisiminti Didžiosios depresijos metu JAV prezidento Franklino Ruzvelto 1933 m. ryžtingai įvestą ekonominę – visuomeninę reformų programą „Naujasis kursas“ („New deal“). Didžioji ekonominė krizė (1929-1933 m.) milijonus amerikiečių paliko be darbo, ūkis buvo degraduojantis. „Naujasis kursas“ rėmėsi vyriausybės intervencija. Buvo įvestos bedarbių pašalpos, teisiškai reguliuojamas verslas, bankų veikla, įvedami mechanizmai stimuliuojantys naujų darbo vietų kūrimąsi, įvesti progresiniai pajamų mokesčiai, įvestas Social Security Act (1935 m.), pagal kurį buvo galima gauti pensiją ir visuomeninę pagalbą ir t.t. Šių ryžtingų F.Ruzvelto veiksmų prasmingumą patvirtino ir visuomenė, rinkdama jį JAV prezidentu dar trims kadencijoms (1936, 1940, 1944 m. – iki gyvenimo pabaigos). Beje, ir dabartinės krizės akivaizdoje civilizuotas demokratinis pasaulis naudojasi panašiais metodais.
Neabejotinai ir Lietuvoje turi rastis politinė jėga, kuri sunkmečio sąlygomis žinotų ką ir kaip daryti bei imtųsi ryžtingų veiksmų, garantuojančių esminius teigiamus pokyčius.
Socialdemokratų sąjunga krizei įveikti ir politinei, ekonominei, socialinei padėčiai stabilizuoti siūlo tam tikrus sprendimus. Valstybinio komercinio banko įkūrimas būtų stiprus konkurencinis elementas oligopolizuotoje bankininkystės sistemoje. Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, taikant „grindų“ nuo 1 mln. Lt vertės bei progresinio apmokestinimo principus, išjudintų nekilnojamojo turto rinką iš sąstingio ir daliai žmonių padėtų įsigyti būstą prieinamomis kainomis.
Siūlome demonopolizuoti energetikos, vaistų ir kitas rinkas. Siekdamas sumažinti būtiniausių vaistų kainas, Ministrų kabinetas gali įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją viešųjų pirkimų tarptautinių konkursų tvarka nupirkti visą pagrindinių vaistų nomenklatūrą ir be jokio antkainio leisti jais prekiauti mažmeninėje rinkoje. Tą patį reiktų padaryti ir degalų rinkoje. Įpareigoti valstybės valdomą AB „Klaipėdos nafta“ tokiu pat būdu pirkti degalus ir be jokių prekybinių antkainių juos realizuoti galimiems mažmenininkams sutartinėmis sąlygomis, kad mažmenininkai nepiktnaudžiautų savo marža. Kuo skubiau įrengti suskystintų dujų terminalą ir t.t. Šie sprendimai garantuotų vartotojams žymiai prieinamesnes ir priimtinesnes daugumos produktų, prekių bei paslaugų kainas.
Kiti pasiūlymai – įvesti visuotinį gyventojų pajamų, išlaidų ir turto deklaravimą, panaikinti senaties termino taikymą sunkiems ekonominiams, finansiniams nusikaltimams, priimant prieš keletą metų LSDS jau teiktas BK pataisas. Tai padėtų kovoti su šešėline ekonomika, korupcija ir t.t. Šiandien kažkodėl niekas jau nebekalba apie „vokelių“ akcijas ir pan., nors „šešėlyje“ sukasi antras biudžetas.
Gyventojų pajamų progresinio mokesčio įvedimas taikant jį visoms pajamoms, taip pat ir dividendams, ne tik papildytų biudžetą kasmet beveik 1 mlrd. Lt, bet būtų padėtas pagrindas socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principų įgyvendinimui, mažinama socialinė atskirtis. Taip pat didinti bendro vidaus produkto perskirstymą. Sutvarkyti partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, atsisakant juridinių asmenų finansavimo.
Taip būtų užkertamas kelias stambiam verslui daryti įtaką politiniams sprendimams, skatintų partijas konkuruoti idėjomis ir programomis, o ne turimais pinigais. Stabdyti strateginių, pelningai dirbančių valstybės įmonių privatizavimą. Taip ne tik uždirbamas pelnas pildytų valstybės biudžetą, būtų apgintas viešasis interesas, bet taip pat panaikinta galimybė privatizuotoms įmonėms remti politines partijas ir daryti joms įtaką. Didinti konkurenciją verslo rinkoje, skatinant smulkų ir vidutinį verslą, sudarant galimybę mikrokreditams, diferencijuojant mokesčius (pvz., pelno). Tai didintų užimtumą, stabdytų emigraciją, daugėtų įmokų į „Sodros“ biudžetą ir pan.
Tai tik dalis neatidėliotinų sprendimų, kurie galėtų būti patikimu tramplinu krizei įveikti, kasmet garantuotų 6-8 mlrd. Lt papildomų įplaukų į biudžetą ir taptų pirmaisiais žingsniais kuriant ir įgyvendinant Gerovės valstybės modelį.
