Prezidentei paraginus valdžią imtis neatidėliotinų priemonių mažinti vaistų kainas, Seimas priėmė sprendimą reguliuoti vaistų antkainius, nustatant vaistų kainų viršutines ribas. Tai sukėlė daug diskusijų. Nors vaistininkų aiškinimu šis sprendimas nesumažins vaistų mažmeninių kainų, vis dėlto tai žingsnis į priekį, pažabojant sąžinę praradusių prekeivių apetitus. Deja, reikia pripažinti, kad tai nepadės sutvarkyti šios rinkos taip, kad vartotojas turėtų realias vaistų kainas. Bus labai sunku nustatyti minėtas viršutines kainų ribas, čia negalima atmesti suinteresuotų asmenų įtakos, neatmestina ir korupcijos galimybė.
Socialdemokratinės minties institutas ne kartą siūlė šią problemą spręsti, naudojant rinkos ekonomikos priemones, sudarant realią konkurenciją. Sprendimo esmė galėtų būti tokia: valstybės institucijos skelbia tarptautinius konkursus ir užperka visus reikalingus vaistų kiekius didmeninėje rinkoje tiesiai iš gamintojų, eliminuojant bet kokius tarpininkus. Tokiu būdu, šioje stadijoje, nesiekiant pelno, galima gauti optimalias didmenines vaistų kainas. Gi mažmeninę prekybą galėtų vykdyti visos, kad ir mažiausios turinčios licencijas vaistinės, kurios galėtų įsigyti vaistus vienodomis didmeninėmis kainomis iš minėtų valstybinių užpirkimų. Susidarytų didesnė konkurencinė aplinka, sumažėtų bet kokių susitarimų galimybė, dėl to galutinis vartotojas vaistus galėtų įsigyti už realesnę kainą. Įvertinus tai, kad pagrindiniai vaistų vartotojai yra pagyvenę žmonės, pensininkai, gaunantys nedideles pajamas, vaistų kainų mažinimas bent šiuo metu yra ypatingos svarbos klausimas.
Tiesa, esant šiai valdžiai, kuri remiasi Laisvosios rinkos instituto, atstovaujančio stambių kapitalo grupių interesams, rekomendacijomis, toks šios problemos sprendimo būdas greičiausiai neįmanomas, nes sutiktų milijonus besikraunančių vaistų prekybos tarpininkų įnirtingą pasipriešinimą. Tačiau toks šio klausimo sprendimas būtų labai reikalingas Lietuvos žmonėms.
Arvydas Akstinavičius, LSDS pirmininkas
