Pekino žiemos žaidynės vyks kitų metų vasario 4-20 dienomis. Oficialus olimpiados transliuotojas Lietuvoje bus TV3 žiniasklaidos grupė.
Teisę varžytis Pekine šiuo metu turi tik dailiojo čiužimo ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, tačiau jie dar nežino, ar galės atstovauti Lietuvai, kadangi amerikietei A. Reed prezidentas Gitanas Nausėda išimties tvarka pilietybės kol kas nesuteikė.
Čiuožimo federacija ruošiasi lapkritį dar sykį kreiptis į šalies vadovą. Jei vis dėlto šiai porai į olimpiadą durys užsitrenktų, Lietuva neliktų be savo atstovų dailiojo čiuožimo rungtyje. Tuomet šaliai Kinijoje atstovautų 18-metė Paulina Ramanauskaitė ir 23-ejų Deividas Kizala.
Likus kiek daugiau nei trims mėnesiams iki žaidynių darbų dar gana daug. Daugelio sporto šakų kvalifikacinės varžybos dar tik prasidės, vis dar siaučiant koronaviruso pandemijai netrūksta ir iššūkių. Pristatytas ir pirmasis žaidynių gidas bei tam tikrų taisyklių kontūrai.
Apie dar laukiančius darbus bei kandidatus portalui tv3.lt pasakojo ir Lietuvos delegacijos Pekine vadovė Agnė Vanagienė.
Anot jos, koronaviruso saugos protokolas išliks panašus, tačiau numatytas vienas didelis pasikeitimus lyginant su Tokijos vasaros žaidynėmis.
„Sveikatos protokolas, kiek dabar esame supažindinti, iš esmės bus panašus, tačiau vienas didelis skirtumas numatomas tas, kad vykstantiems jis įsigalios dar dvi savaitės prieš skrydį. Tai yra kiekvienas dalyvis tam tikroje programėlėje turės fiksuoti savo sveikatą, privalės įkelti du koronaviruso testo rezultatus 96 ir 72 valandos prieš skrydį.
Visi duomenys bus nusiųsti į Kinijos ambasadą. Tuomet dieną prieš kelionę bus sugeneruotas tam tikras kodas arba žaliasis pasas. Žinoma, jei visi duomenys bus tvarkingi. Šiuo metu gal kiek klausimų kelia komerciniai skrydžiai. Artimiausiu metu bus plačiau kalbama apie visą protokolą, tad bus galbūt šiek tiek aiškiau“, – tikino A. Vanagienė.
Pasak jos, kitos taisyklės išliks panašios. Teks testuotis kasdien, būtina bus laikytis atstumo, dėvėti kaukes. Bus sukurti ir „burbulai“, tiesa, gal kiek didesni nei Tokijuje.
„Kasdien atliekami koronaviruso testai, atstumai, kaukės. Bus trys vadinamieji „burbulai“. Skaičiuojant perimetrą, gal kiek didesni nei Tokijuje. Šioks toks pasikeitimas dėl savanorių ir techninio personalo. Anksčiau jie galėjo būti už olimpinio kaimelio ribų, norint patekti reikėjo testuotis. Tačiau dabar jie irgi privalės būti visada tame „burbule“, – pasakojo Lietuvos delegacijos Pekine vadovė.
Olimpinė rinktinė paaiškės sausį
Nemažos dalis sporto šakų kvalifikacinės varžybos dar tik laukia. Štai Lietuvos biatlonininkai šiuo metu pluša Italijoje, kur ruošiasi startams bei kovoms dėl bilieto į olimpiadą.
Lietuva dalyvavo visose žiemos žaidynėse nuo pat 1992-ųjų metų, bet gausiu sportininkų būriu negali pasižymėti. Štai ir prieš ketverius metus mūsų šaliai atstovavo 9 atletai. Prognozuojama, kad šiemet skaičius bus panašus arba rinktinę papildys dar keli papildomi sportininkai.
Biatlono rinktinės lyderiui Tomui Kaukėnui tai būtų jau trečiosios žaidynės. Debiutinės žaidynės Sočyje 2014 m. jam buvo puikios.
Po trečio šaudymo ruožo jis net pretendavo į sidabrinį medalį, bet tąkart viskas pasikeitė po paskutinio ruožo ir lietuvis galutinėje rikiuotėje liko 23-tas.
2018 m. Pjongčange persekiojimo lenktynėse jis užėmė aukštą 13 tą vietą.
„Dažniausiai lyderiai būna pasaulio taurėje ir žino, kad gali laimėti medalį žaidynėse, bet patiria stresą ir pridaro klaidų. Tad tokie sportininkai kaip aš, kurie nuolat medžioja savo laimingą žvaigždę, kartais tap nutinka, kad tą žvaigždę sumedžioja būtent žaidynių metu“, – TV3 sporto žinių vedėjai Patricijai Užienei sakė T. Kaukėnas.
Lietuvos biatlono rinktinės lyderis pluša Italijos aukštikalnėse net 3 km. aukštyje. Tai jau gana ekstremalu, kadangi ten oras pakankamai prarėtėjęs. Bet, kaip tikina pats sportininkas, organizmas prie to prisitaiko, o nusileidus nuo kalnų bei teisingai paskaičiavus galima pasiekti formos piką.
„Esminis skirtumas tas, kad gyvename ir treniruojamės labai aukštai. Ten treniruotis reikia daug patirties ir tiesiog stebėti savo savijautą“, – tikino T. Kaukėnas.
Po mėnesio Švedijoje startuos pasaulio taurės etapas. Tikslas šiemet išsilaikyti tarp 20 stipriausių šalių. Tai keturiems Lietuvos biatlonininkams padėtų užsitikrinti olimpinius kelialapius. Praėjusį sezoną Lietuva sezoną baigė šešioliktoje vietoje.
Jei dvidešimtuke būti nepavyktų bei nepavyktų bilietų gauti pagal kvotų sistrmą, tektų kovoti dėl asmeninių kelialapių. Tą darys Lietuvos biatlonininkės.
Biatloninkams olimpinė atranka baigsis sausio 16 d. Visas Lietuvos olimpiečių sąrašas turėtų paaiškėti sausio 17-ąją.
Paska A. Vanagienės, į biatlonininkus dedamos viltys, kad šie sugebės iškovotų kelialapius ir Lietuva žiemos žaidynėse galės dalyvauti ir estafetėje. Bilietai žadami ir keliems slidininkams.
„Planuojame, kad bus apie 10 sportininkų. Tikrai turėsime čiuožėjų porą, kadangi bilietas yra iškovotas. Sausio mėnesį paaiškės ir biatlonininkų sąrašai. Jei fortūna bus palanki, manau, galime turėti keturis vyrus ir vieną merginą. Tikimės Pekine išvysti ir slidininką Andrejų Drukarovą, pagal kvotų sistemą veikiausiai turėsime ir bent vieną merginą slidininkę“, – pasakojo Lietuvos olimpinės delegacijos Pekine vadovė.
Anot jos, sunku kalbėti apie galimas vietas, tikslus dažniausiai kelia federacijos, tačiau geras rezultatas būtų sportininkų asmeninių laikų rekordai.
Primename, kad Pekino žiemos žaidynės vyks kitų metų vasario 4-20 dienomis. Oficialus olimpiados transliuotojas Lietuvoje bus TV3 žiniasklaidos grupė.
