Tačiau yra nemažai žmonių, kurie sugrįžta į Lietuvą. Būtent jiems ir skirtas straipsnių ciklas „Kryptis – Lietuva!“. O pirmoji naujienų portalo tv3.lt pašnekovė 34-erių metų Deimantė.
Kartu su vyru ir trimis vaikais iš Didžiosios Britanijos moteris persikėlė tik prieš mažiau nei pusmetį, bet šio sprendimo Deimantė tikina nei kiek nesigailinti. „Per pastaruosius 16 metų užsienyje į Lietuvą sugrįždavau tik atostogoms. O išvykdavau dažniausiai su ašaromis akyse. Atėjo tas laikas, kai pasakiau, kad gana, reikia sugrįžti. Ir mes tai padarėme“, - pasakojo Deimantė.
Bet apie viską nuo pradžių. O pradžia sugrąžina mus net 16 metų atgal, kai Deimantė, būdama vos 18 metų, atsidūrė Didžiojoje Britanijoje.
Išvyko pas mylimąjį
„Mano istoriją galima pradėti nuo to, kad sulaukusi 18 metų – 2002 metais – išvykau Kalėdų atostogų pas draugą, kuris jau dvejus metus gyveno ir dirbo D. Britanijoje. Pamenu, kad tai laikais norint nuvykti ten reikėjo specialaus kvietimo, taip pat turėjai parodyti atgalinio skrydžio bilietą bei paaiškinti, kokiu tikslu atvykau į šalį.
Bet kai nuvykau, tai tarp mūsų meilė tiesiog suliepsnojo. Net susisuko galva (šypsosi – aut. past.). Taip ir pasilikau. Vėliau per Lietuvos ambasadą kreipiausi dėl vizos. Taip visi reikalingi formalumai buvo sutvarkyti“, - net 16 metų senumo įvykius prisiminė Deimantė.
Moteris atskleidė, kad iš pradžių kilo bėdų dėl darbo: „Įsidarbinti, žinoma, buvo sunku, nes nemokėjau kalbos, nelabai supratau anglišką sistemą. Gan ilgą laiką jaučiausi tarsi mažas trupinėlis.
Gerai, kad turėjau į ką atsiremti tuo laikotarpiu (tuometinį draugą – aut. past.), nes viena, greičiausia, būčiau palūžusi. Darbo pradėjau ieškoti jau pramokusi kalbos. Tada viskas klostėsi žymiai lengviau.“
Deimantė atskleidė, kad tik atvykusi iškart pajautė Lietuvos ir D. Britanijos šalių kultūrų skirtumus. „Ten ir papročiai kitokie, ir maistas kitoks. Ypač pasijautė per gražiausias metų šventes. Bet dar tuo metu buvau jaunutė, tai nelabai rūpėjo tas skirtumas. Tik gimus vaikams pradėjau norėti švenčių tėvų, giminių rate.
Taip ir gyvenau – nuo vienų atostogų iki kitų atostogų. Vis nekantravau, kada vėl galėsiu aplankyti tėvus, gimines. Ir taip tęsėsi 16 metų“, - į lengvą prisiminimų nostalgiją paniro Deimantė.
Pribrendo pokyčiams
Noras sugrįžti į Lietuvą vis stiprėjo, o pokyčiams, anot Deimantės, pribręsta buvo kažkur prieš dvejus metus. Šeima, kurioje be vyro dar auga 14 ir 9 metų dukros bei vos dvejų metukų berniukas, pradėjo svarstyti galimybes sugrįžti į Lietuvą.
„Nusprendžiau, kad noriu gyventi Lietuvoje prieš beveik dvejus metus. Tuo metu svečiavausi pas močiutę. Ten tokia palaima, ramybė viduje vyravo. Pamenu, sėdėjau lauke vasarą po obelimi kartu su visa gimine.
Buvo taip gera stebėti dukras, kurios basos laksto po kiemą ir džiaugiasi gamta. Tada ir pasakiau sau, kad gana čia man kiekvieną kartą raudoti, kai tenka grįžti po atostogų. Taip, galima sakyti, per metus laiko susiruošėme ir persikraustėme į Lietuvą“, - pasakojo Deimantė.
Nei vyras, nei paauglės dukros dėl tokio sprendimo nė kiek nesipriešino. Net apsidžiaugė. „Ypač vyresnioji dukra dažnai kalbėdavo, kad nori gyventi Lietuvoje. O man su gyvenimo draugu baisiausia buvo tik dėl vaikų. Dėl jų mokslų, dėl adaptavimosi naujoje aplinkoje.
Bet surizikavome ir, tiesa pasakius, tikėjausi, kad bus sunkiau. Bet kol kas viskas tik į gerą pusę. Per pirmuosius penkis mėnesius matau daug teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, dukros nebesėdi daugybės valandų prie kompiuterių. Jos leidžia laiką lauke su draugais“, - gyvenimo pokyčiai džiaugėsi Deimantė.
Matydama laimingus vaikus, jauna moteris nesižvalgo toli į ateitį. „Taip, algos Lietuvoje nėra didelės, o kainos, žinoma, kosminės, bet džiaugiamės, kad turime kur gyventi ir nesame įsipareigoję bankams su paskolomis. Grįžom į savo kraštą, kur ir žmonės savi. Čia, regis, net sienos gydo. O kaip bus toliau, pamatysime“, - pozityvia gaida pokalbį užbaigė Deimantė.
