D. Grybauskaitė Seime antradienį skaitė savo priešpaskutinį, devintąjį, metinį pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skyrė verslo įsigalėjimui Lietuvoje ir jo įtakai šalies politikai, kovai su korupcija, politinių partijų rietenoms ir Lietuvos piliečių galimybe visai tai pakeisti.
Baigėsi galvų kapojimo metas
Nors politikai po pranešimo stebėjosi, koks optimistiškas buvo prezidentės tonas ir kiek mažai kritikos sulaukė valdantieji, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis mano, kad pranešimas buvo labiau dramatiškas nei optimistiškas.
„Optimistinės gaidelės tik pačioje pabaigoje buvo – viltys į visus ir viską. Didžioji dalis pranešimo buvo skirtos tam skandalui, kuris dabar yra tik prasidėjęs. Antroji dalis skirta tai geopolitinei situacijai, kuri, jos galva, irgi yra dramatiška“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Tuo metu VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius po prezidentės kalbos juokdamasis pareiškė, jog „galvų kapojimo laikai praeityje“, mat prezidentė savo pranešimą skaitė kaip niekada atsipalaidavusi.
„Nėra jokio kapoto stiliaus, kategoriškų teiginių. Leksika ir stilius yra tikrai kitokie, nei buvo anksčiau. Ko šiame pranešime buvo gerokai daugiau negu kituose, tai alegorijų metaforų ir bendrai Ezopo kalbos. Ezopo kalba, kaip stilius, metiniame pranešime buvo nuo pat pradžių. Lygiai taip pat ir kritika Vyriausybei pareikšta alegorijų, metaforų ir Ezopo kalbos formomis“, – tv3.lt sakė A. Krupavičius.
Pritrūko savikritikos
Gegužės pradžioje nutekinus prezidentės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, visuomenėje kilo nemenkas pasipiktinimas tokiu prezidentės elgesiu. Vis dėlto savo kalboje susirašinėjimo prezidentė nemini. Ji užsimena tik apie pristabdytą oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą, nuo kurio „visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“.
„Ta frazė galbūt mums atrodo lakoniška, bet, žinant jos charakterį, jos kategorišką neigimą per visas dvi kadencijas savo klaidų, savo abejonių ar netikslumų, tai šita frazė tokiu būdu yra revoliucinė jos kalboje. Kita vertus, ji turėjo ištarti šią frazę, antraip ji suteiktų galimybę realiems oponentams kaltinti ją ir tokiu būdu dar labiau menkinti jos reputaciją. Dabar gi ji pasiliko sau tokį koridorių, kuris leistų jai padaryti žingsnį atgal“, – prezidentės kalbą vertino L. Bielinis.
A. Krupavičius taip pat pastebi, kad kritikos sau pritrūko, o visa politinės sistemos krizės tema, kuri ir tapo prezidentės kalbos varikliu, buvo suvyniota į vatą.
„Iš esmės nebuvo jokios savikritikos. Buvo pasakyta, kad politinės sistemos krizė yra bendra ir prezidentė irgi nusidegino pirštus tulpių paštu. Visa politinės sistemos krizės tema buvo vyniota į vatą, labai neaiškią ir sunkiai apibrėžiamą leksiką“, – kalbėjo A. Krupavičius.
O kur kritika Vyriausybei?
Anksčiau įvardintą prezidentės kalbos stilių A. Krupavičius taip pat laiko ir trūkumu, kadangi kalboje trūko aiškumo, „nebuvo visai aišku, kas norima pasakyti“. Dar vienas prezidentės kalbos trūkumas – bandymas skatinti visuomenės pilietiškumą besibaigiant jos kadencijai.
„Dėl visuomenės įtraukimo ir dalyvavimo, pilietiškumo panašu, kad tai temai yra šiek tiek šaukštai po pietų. Prezidentės kadencija baigiasi. Jeigu ji būtų norėjusi pabandyti aktyvinti pilietinę visuomenę, tikrai galėjo ir turėjo anksčiau, dabar jau traukinys nuvažiavo“, – pastebėjo profesorius.
A. Krupavičius taip pat mano, kad prezidentė visiškai nepagrįstai sukritikavo rinkimų komitetus, kurie, anot prezidentės, tampa „vienkartinės demokratijos grimasa“.
„2015 m. savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai gavo tiktai 8 proc. visų mandatų. Visus kitus mandatus pasidalino politinės partijos. Tai viešojoje erdvėje išpūstas kritikos burbulas rinkimų komitetų atžvilgiu. To įkaite savo pranešime tapo ir prezidentė“, – stebėjosi A. Krupavičius.
L. Bielinis prezidentės kalboje pasigedo kritikos Vyriausybei, mat girdėjome tik kelias užuominas apie pavienes ministerijas. Profesoriaus manymu, pasisakyti apie Vyriausybę reikėjo, nes tam nemažai dėmesio skirta ir paskutiniuose prezidentės metiniuose pranešimuose. Vis tik L. Bielinis mato priežastį, kodėl prezidentė nutylėjo kritiką premjero valdoms.
„Viena priežastis yra ta, kad Saulius Skvernelis yra galima kandidatas į prezidentus ir ji nenori daryti jam reklamos. Antroji priežastis gali būti ta, kad tokiu būdu ji susitelkia ties kova su Ramūnu Karbauskiu ir S. Skvernelio nenorėtų erzinti, nes jame, ko gero, norėtų matyti, jeigu ne sąjungininką, tai bent jau neutraliai stovinčią galią“, – svarstė L. Bielinis.
