Jungtinė Karalystė prisidėjo prie šios iniciatyvos, kad užsitikrintų galimybę išsaugoti tvirtus saugumo ryšius su bloku po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.
Vadinamosios Europos intervencinės iniciatyvos (European Intervention Iniative, EII) tikslas – užtikrinti galimybę vadovauti atsakui į humanitarines krizes ir evakuacijos operacijoms, taip pat vykdyti įprastus kariuomenės uždavinius.
Ši schema būtų atskirta nuo kitokio ES narių bendradarbiavimo gynybos srityje – taigi, Britanijai nebūtų kliūčių joje dalyvauti po „Brexit“ ateinančių metų kovo pabaigoje.
„Norime plėtoti bendradarbiavimą tarp šalių, politiškai norinčių ir karybos atžvilgiu pajėgų veikti, kai jos nuspręs tai daryti, esant įvairiems scenarijams – ne vien kariniams, bet ir civiliams“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, devynioms šalims pasirašius ketinimų memorandumą per ES gynybos ministrų susitikimą Liuksemburge.
„Kalbant apie Europos intervencinę iniciatyvą netaikytinas terminas „pajėgos“, nes jis yra pernelyg griežtai kariškas, o šių veiksmų spektras – daug platesnis“, – sakė ji ir kaip pavyzdį pateikė Britanijos ir Olandijos pernai dėtas gelbėjimo pastangas Karibuose praslinkus uraganui „Irma“.
EII memorandumą pasirašė Prancūzija, Britanija, Vokietija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Estija, Portugalija ir Ispanija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikisi, kad ši grupė pasirodys esanti daug veiksmingesnė negu 2007 metais suplanuotos keturios ES „kovinės grupės“, taip ir nevirtusios tikrove dėl politinių nesutarimų.
Londonas visada įnirtingai priešinosi bet kokiai idėjai, galinčiai atverti kelią įkurti „ES kariuomenę“, bet praeitą mėnesį šios šalies jaunesnysis gynybos ministras Frederickas Curzonas sakė AFP, kad prancūzų planas padėtų pasiekti „glaudžią ir ypatingą partnerystę“ su Bendrija gynybos srityje, Jungtinei Karalystei palikus šį bloką.
Paryžius tikisi, kad mažesnė grupė šalių galės veikti ryžtingiau ir išvengti kai kurių kliūčių, stabdančių 28 nares turinčios ES ir 29 nares turinčios NATO veiksmus.
Prie šio projekto iš principo sutinka jungtis dešimtoji šalis – Italija, bet jos naujajai dešiniajai populistų vyriausybei reikės daugiau laiko išnagrinėti pasiūlymui prieš pasirašant susitarimą, nurodė F. Parly. Ministrė tvirtino, kad tai yra „klausimas dėl detalių, o ne esmės“.
F. Parly kelis pastaruosius mėnesius dėjo pastangas įtikinti ES, ypač bloko užsienio reikalų politikos vadovę Federicą Mogherini, kad Prancūzijos iniciatyva nekonkuruos su pačios Bendrijos gynybos bendradarbiavimo projektu.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas nesureikšmino nuogąstavimų, kad EII gali atitraukti dėmesį nuo transatlantinio aljanso, kuriam jau beveik 70 metų tenka pagrindinė atsakomybė už Europos saugumą.
„Šia naująją iniciatyvą vertinu kaip dalyką, galintį papildyti ir sustiprinti NATO vykdomą darbą siekiant sustiprinti ir padidinti ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – jis sakė atvykęs į derybas Liuksemburge.
