Nežino, bet domėtųsi
„Žmonėms trūksta elementarių žinių apie aplinką, kurioje jie gyvena, tačiau mūsų inicijuotos apklausos duomenimis, 31 proc. respondentų pripažino, kad tokia informacija jiems būtų įdomi ir naudinga, – atkreipia dėmesį tyrimą užsakiusios akcinės bendrovės Mindaugas Sinkevičius. – Pastebime, kad daugiausia atsakomybės dėl savo gyvenamos aplinkos jaučia individualių namų savininkai, kurie patys priima sprendimus dėl statybų, daug domisi medžiagomis, kurias perka ir jų ilgalaikiu poveikiu sveikatai. Tuo tarpu naujų ir renovuojamų daugiabučių gyventojai dažniau lieka abejingi, yra linkę atsakomybę perleisti darbus atliekančioms bendrovėms, nors butų savininkų nuomonė taip pat galėtų būti lemiama renkantis statybines medžiagas“.
Tradiciškai sprendimo galią statybų klausimais vis dar daugiau jaučiasi turintys vyrai: tyrimo duomenimis, domėtis, kokios statybinės medžiagos naudojamos gyvenamo namo sienų, stogo, pamatų konstrukcijoms, dažniau teko 46–55 m. amžiaus respondentams, didžiausias pajamas (daugiau nei 500 Eur) gaunantiems vyrams, gyvenantiems mažesniuose miestuose ir rajonų centruose. Moterys, žemiausio išsilavinimo atstovai bei kaimų gyventojai dažniau paminėjo tokia informacija nesidomėję, tačiau teigia, kad tai juos domintų.
Kelia gydytojų susirūpinimą
Per menkas dėmesys savo gyvenamajai aplinkai kelią susirūpinimą ir gydytojams. „Mes rūpinamės savo mityba, išvaizda, sportuojame, dirbame, tačiau pamirštame pasirūpinti ta vieta, kurioje praleidžiame daugiausia laiko – namais. Nepastebime, iš kokių statybinių medžiagų jie pastatyti, kokios buvo naudotos apdailos medžiagos, ar kokybiškai užbaigti darbai. Kartais tokie „niekai“ tampa gana rimtų ligų – bronchinės astmos, alerginio rinito, atopinio dermatito ir kitų ligų priežastimi“, – pastebi šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė. Statybose naudojamų medžiagų poveikį sveikatai yra vertinęs ne vienas mokslinis tyrimas. Pavyzdžiui, padarinius kvėpavimo takams, sukeltus dirbtinai gaminamos mineralinės vatos produktų, yra nurodžiusi Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on Cancer), veikianti Lyone, Prancūzijoje. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat atidžiai seka medžiagų tyrimo ir įvertinimo metodikas, stebi ir skelbia naujausius duomenis.
Svarbiau pastato savybės
Nepaisant gyventojų žinių trūkumo apie naudojamas medžiagas, paaiškėjo, kad lietuviams rūpi pačios būsto savybės: jeigu reikėtų įsigyti naują būstą, beveik pusė respondentų (46 proc.) daugiausia dėmesio skirtų namo šilumos izoliacijai – šis kriterijus svarbumu net aplenkė vietą, kurioje pastatytas pastatas (43 proc.). Dar viena reikšminga statybinių žaliavų savybė – ar medžiagos nėra kenksmingos sveikatai, rūpėtų 33 proc. būstą besirenkančių gyventojų, daugiausia – gaunantiems didžiausias pajamas (daugiau nei 500 Eur), gyvenantiems kaimo vietovėse.
„Paradoksas, kad gyventojams svarbu, jog savas namas būtų nekenksmingas, tačiau apie tai, iš ko jis pastatytas, kaip apšiltintas, kokios apdailos priemonės naudojamos, – žmonės nesusimąsto. Pagaliau įsibėgėjantis renovacijos procesas ir svarbūs gyvenimo sprendimai – tokie kaip būsto keitimas – yra puiki proga atkreipti dėmesį į nematomą sienų, stogo, grindų pusę, kad vėliau netektų skųstis padažnėjusiomis kvėpavimo ligomis, alergija ar kitais nemalonumais. Aktyvus gyventojų dalyvavimas sprendimų procese, atidi statybos, apšiltinimo, apdailos darbų kokybės kontrolė padeda išvengti klaidų arba jas laiku pataisyti“, – pataria M. Sinkevičius.
