Ko gero, puikiai žinote, kad retkarčiais siekdami, jog vaikas elgtųsi taip, kaip norite jūs, nieko gera nepešate. Pavyzdžiui, iškeliate jam ultimatumą: „Apsirenk, arba liksim namuose!“, o jūsų atžala natūraliausiai atsako: „Gerai, likim“. Ko gero, neretai pastebite, kad bandymai drausminti, progai pasitaikius, atsisuka prieš jus pačius ir, žinoma, nuolat pasitaiko ginčių, kurie tiesiog neverti, kad į juos būtų veltąsi. Tačiau retkarčiais tiesiog privalu įrodyti, kad jūs, visgi, esate tėvai. Pateikiame keletą tinklalapio parenting.com patarimų, kaip išvengti kai kurių drausminimo klaidų.
1. Klaida: didelė melagystė
„Mano dviejų metų dukrytė, Chloe, kiekvieną pirmadienį priešinasi vežama į auklės namus, – skundėsi mama Gina Kane iš Naujojo Džersio. – Vieną rytą, kai Chloe eilinįkart atsisakė išlipti iš mašinos, parodžiau į auklės kaimynų namą ir pasakiau jai, kad tenai įsikūręs darželis, priklausantis urviniam žmogui iš draudimo kompanijos „Geico“ reklamų. Tai ją labai išgąsdino“. G. Kane tąkart pasakiusi dukrai, kad ši turi rinktis: arba eiti pas auklę, arba – į urvinio žmogaus darželį. Savaime aišku, Chloe pulte pripuolė prie auklės durų. Praėjus savaitei, auklė lyg tarp kitko pasiteiravo Kane, ar ji žinanti netoliese esantį darželį, kadangi jos dukra nesiliaujanti apie jį kalbėti.
„Jaučiausi siaubingai, turėdama papasakoti tą paskubomis sukurptą istoriją. Negana to, Chloe įsitikinusi, jog absoliučiai visi darželiai priklauso urviniams žmonėms, – priduria Kane. – Jeigu man iš tiesų kada nors prireiks dukrą nusiųsti į darželį, esu didelėje bėdoje“.
Kaip derėtų elgtis: Nedidelis baltas melas neretai atrodo puiki išeitis išsisukti iš padėties. Pavyzdžiui, kitai mamai puikiai pasitarnavo pasakėlė apie vietinį klouną, vardu Makaroni. Kai tik jos mažasis atsisakydavo ką nors daryti, jai tereikėdavo ištarti: „Galbūt mums reikėtų pakveisti Makartonį?“ – ir vaikas iškart puldavo rengtis pižamą ar rinktis išmėtytus žaislus. Tačiau, kaip kad išsiaiškino Kane, gąsdinimo taktika gali atsisukti prieš pačius tėvus. „Geriausia tokiais atvejais būti sąžiningiems, – įsitikinusi Bonnie Maslin, rašytoja. – Kane būtų galėjusi pasakyti savo dukrai: „Žinau, kad kartais tu nenori eiti pas auklę. Aš lygiai taip pat nenoriu į darbą.“ Empatija šiuo atveju būtų palengvinusi pirmadienio rytų tradiciją.
2. Klaida: „padėk atgal, arba...“
Ar norite žinoti, koks yra būdas priversti vaikus niekados jūsų neklausyti? Grasinti, bet nieko nedaryti. Neseniai mergaitė Ella su savo mama buvo svečiuose pas draugus, turinčius mažą mergytę. Kad ir kokį žaislą Ella bepaimdavo, mažoji stverdavo jai iš rankų. Pastarosios mama bandė ją sudrausminti, sakydama: „Atiduok žaisliuką Ellai, arba aš jį paimsiu,“ – o tai pasakiusi nusisukdavo ir toliau kalbėdavosi su suaugusiais. Todėl, savaime aišku, vos tik Ella bandydavo paimti kokį nors kitą žaislą, mažoji mergaitė bandydavo atimti ir šį.
Kaip derėtų elgtis: Žinoma, nemalonu būti „blogiečiu“, bet jeigu vaikas nepaklūsta, reikia imtis kokių nors veiksmų. „Nuolatinis kartojimas, tarkime: „Jeigu nesiliausi mėtęs smėlį, turėsi palikti smėlio dėžę“ nesustabdys blogo elgesio, – teigia Bridget Barnes, viena iš knygos „Išmintingas bamblių ir ikimokyklinukų auklėjimas“ autorių. – Jūsų vaikas šį grasinimą supranta šitaip: „Galiu ir toliau daryti, kas man draudžiama, kol mamytė privers mane liautis“.
Taigi, jeigu jau grasinate, veiksmų imkitės iškart, vos vaikas jūsų nepaisydamas nepaklūsta. Tuo tarpu kitąkart tepakaktų vos ramiai priminti: „Ar pameni, kad praeitą kartą teko išeiti, nes tu mėtei smėlį? Tikiuosi, šiandien neteks taip anksti gįžti namo“.
3. Klaida: nuolaidžiavimas
Kai Polly Lugosi ir jos vyras, Jimas, išsiveda vaikus – penkiametę Zoe ir dviejų metukų Miles – pasivaikščioti ir galbūt – naujo žaisliuko, perspėja, kad jeigu šie blogai elgsis, nieko negaus. „Deja, mano vyras visuomet viską sugriauna, nusileisdamas vaikams net ir tuo atveju, jeigu jie elgiasi blogai ir mūsų neklauso,“ – pergyvena Polly.
Kaip derėtų elgtis: Nors Jimas greičiausiai nenori sugriauti Polly pastangų, nusileisdamas vaikams jis būtent tai ir padaro. Šiuo atveju reikėtų sudaryti vieną frontą, ir tai ne tik kad pagerintų vaikų elgesį, bet ir neverstų vieno iš tėvų nuolat jaustis „blogesniu“. „Jeigu jūs su antrąja puse esate linkę rinktis kitokius drausminimo būdus – nieko bloga. Tačiau vaikai turėtų žinoti, už kokius būtent veiksmus jiems gresia bausmės,“ – teigia Nancy Schulman, knygos „Praktinė išmintis tėvams: paprasti paaiškinimai ikimokyklinukams“ bendraautorė. Kai einate su vaiku pasivaikščioti, paskykite jam keletą elgesio taisyklių ir aptarkite, kas bus, jei jis neklausys.
4. Klaida: Papirkinėjimas
„Mano dvimetė dukra Isabelle niekada nepasižymėjo geru apetitu, – pasakoja Liz Samuel, mama iš Naujojo Džersio. – Todėl kartą pasiūliau jai gabalėlį šokolado, jeigu tik ji pabaigs priešpiečius“. Apdovanojimas suveikė kuo puikiausiai – Isabelle suvalgė savo viščiuką bei šviežias bulves – tačiau ji pareikalavo dar vieno paskatinimo ir per vakarienę. „Nuo šiol, kai tik noriu, kad dukra valgytų, privalau po valgio duoti jai arba šokolado, arba saldainį, – skundžiasi mama. – Be to, Isabelle retkarčiais tesuvalgo pusę bulvės ir jau tikisi atlygio“.
Kaip derėtų elgtis: Mums visiems už pastangas norisi atlygio, tačiau vaikų priežiūros ekspertai žūt būt pataria nepapirkinėti vaikų, o skatinti gerą jų elgesį ir ugdyti sąžinės jausmą. „Vietoj to, kad pasakytumėte: „Jeigu šiandien pas močiutę būsi geras, nupirksiu tau žaislą“, pabandykite: „Labai didžiuojuosi, kad per vakarienę pas močiutę elgeisi taip gražiai“, – pataria Ruth. – Ir nenuvertinkite nusivylimo daromos įtakos. Paskydami: „Man labai liūdna, kad sugadinai dovaną, kurią man padovanojo tėtis“ priversite vaiką apgailestauti dėl netinkamo elgesio. Žinoma, šitai ištardami galite jaustis tiesiog siaubingu tėvu, tačiau iš tiesų taip tik padėtumėte vaikui išsiugdyti sąžinę“.
5. Klaida: Savų taisyklių laužymas
Kai tik Anne Wear dvimetis sūnus Brandonas padarydavo ką nors netinkamo – tarkime, paimdavo mamos mašinos raktelius ar ištraukdavo iš lentynos visas knygas – ji pliaukštelėdavo jam per ranką ir šiurkščiai pasakydavo: „Ne, sere!“. „Tai suveikdavo tiesiog puikiai, – sako Anne. – Kol jo darželio auklėtoja pastebėjo, kad mano vaikas tranko per rankas visiems kitiems, kas tik drįsta paimti iš jo žaislą ar atsistoti priešais jį valgyklos eilėje!“ Anne suprato, kad negali pasakyti Brandonui, jog daužyti draugų rankų nedera, kadangi tiek ji, tiek jos vyras tą patį darydavo savo vaikui.
Kaip derėtų elgtis: Vaikai ne tik kad puikūs mėgdžiotojai, kopijuojantys blogą suaugusiųjų elgesį, bet ir gebantys pastebėti, kai tėvai elgiasi taip, kaip draudžia jiems. Tą puikiai suprato Suzi Dougherty. Jos dviejų metų sūnelis Willas puikiai žino, kad negalima mėtyti žaislų namuose ten, kur pakliūva. „Tačiau vieną dieną mano vyras sviedė šuns žaislą iš vieno kambario į kitą, kad šis nesimaišytų po kojomis, – pasakoja mama Suzi. – Ir Willas kaip mat liepė tėčiui stoti į kampą. Nuo tada stengiamės atidžiau sekti savo pačių sukurtas taisykles. Na, bet, iš kitos pusės – įsitikinome, kad vaikas tikrai šio to išmoko“.
6. Klaida: kantrybės praradimas
Rūpintis ypatingai aktyviu bambliu reikalauja didelių pastangų. Tačiau retkarčiais Gabrielle Howe iš Niujorko nebeištveria, ir nesusivaldo neužrėkusi ant savo dviejų metų dukros Thea. „Vieną siaubingai išsekinusią dieną aš visiškai praradau kantrybę ir apstaugiau Thea, – prisipažįsta dirbanti motina. – Tuomet ji paliepė man eiti į savo kambarį“.
Kaip derėtų elgtis: „Leiskite sau bent minutėlei atsitraukti nuo vaiko – pataria Schulman. – Supykę įkvėpkite, suskaičiuokite iki dešimt ir tik tuomet imkitės auklėjimo“. Jeigu reikia, nebijokite išeikite į kitą kambarį – vaikui nieko nenutiks, jei laiką jis leidžia savo lovytėje ar saugiame kambaryje. „O jeigu negalite nors trumpam palikti vaiko vieno, tuomet abu persikelkite į kitą kambarį, – priduria moteris. – Aplinkos pakeitimas jums abiems padėtų nusiraminti. Be to, jei netoliese yra jūsų antroji pusė ar draugas, nesidrovėkite paprašyti pagalbos ir pasidaryti nors trumpą pertraukėlę“. Atminkite, kad vaikai puikiausiai sugeba tampyti jūsų kantrybės siūlelius, tačiau galite to išvengti, neleisdami situacijai eskaluotis: tereikia vieną kartą perspėti, ir, jei vaikas neklauso, kaip mat imtis tam tikrų sankcijų. Tai padėtų tiek jums, tiek ir vaikui neišeiti iš proto.
7. Klaida: bausmių atidėliojimas
Dvimetė Ella su savo mama buvo įstrigusi kamštyje. Neilgai trukus, mergaitė ėmė nekantrauti ir bandyti išsirangyti iš savo kėdutės. Nukankinta tiek be galo ilgos kelionės namo, tiek iš naujo mašinoje vis grojančios vaikiškos muzikėlės, mama pagrasino: „Jeigu nepadėsi mašinos diržo į vietą, vakare neseksiu tau pasakos“. Ši technika puikiai suveikdavo, kai Ella nenorėdavo rengtis pižamos ar prieš miegą išsivalyti dantų. Tačiau šįkart, deja, laikas miegoti buvo per toli, todėl grasinimas – daugiau mažiau bereikšmis. Ella nesiliovė žaidusi su diržo sagtimi, o priminti jai apie nederamą elgesį dienos metu prieš pat miegą ko gero, būtų buvę beprasmiška.
Kaip derėtų elgtis: „Vaikai dažniausiai neatsimena, ką jie prieš kelias valandas darė blogai, ką jau kalbėti apie kitą dieną, – sako Barnes. – Nederamo elgesio sukeltas pasėkmes jiems reikia parodyti kaip tik galima greičiau. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas trinkteli savo draugui su žaisliniu sunkvežimiu, už bausmę neatšaukite rytojaus susitikimo su tuo pačiu draugu – tiesiog tą pačią akimirką atimkite iš jo sunkvežimį.“
8. Klaida: per ilgas kalbėjimas
Ellos tėtis Patrickas mėgsta leistis su ja į ilgas kalbas, pavyzdžiui, sakydamas, kad ėjimas miegoti – tai puiki idėja, nes tuomet, sekančią dieną, kuomet važiuos aplankyti močiutės, mergaitė jausis pailsėjusi. Tokie ilgi paaiškinimai apie priežastis ir pasėkmes mažam vaikui gali atrodyti kaip bereikalingi svaičiojimai, kuriuos jam sunku suprasti.
Kaip derėtų elgtis: „Vaikai nėra maži suaugusieji, – teigia Barnes. – Todėl ilgi paaiškinimai ar instrukcijos jiems įeina pro vieną ausį, ir išeina per kitą“. Pasakydami: „Prieš vakarienę – jokių sausainių“ pelnysite daugiau, nei skaitydami ištisą paskaitą apie tai, kaip saldumynai gadina apetitą. Be to, šnekėdami rinkite pagal amžių tinkamus žodžius. „Kartą kalbėjausi su tėvu, kuris buvo pavargęs nuo bandymų paprašyti sūnaus, kad tas nustotų zirsti, – pasakoja Barnes – Kol vieną dieną sūnus jo paklausė: „O kas yra „zirsti“?
Žinoma, nieko bloga naudoti tokius, palyginus, paprastus žodžius, jeigu tik vaikas žino jų reikšmę. Šiuo atveju būtų pakakę pasakyti: „Nesuprantu tavęs, kai zirzi. Prašau kalbėti normaliu, didelio berniuko balsu“.
Kaip sugrįžti į vėžes?
Perspėjote vaiką, o jis jūsų neklausė. Arba aprėkėte jį, nes šis rėkė ant jūsų. Žemiau pateikiame kelis patarimus, kaip pataisyti savo pačių blogą elgesį vaiko atžvilgiu iš Nancy Schulman knygos „Praktinė išmintis tėvams“.
Susitaikykite. „Mes visi darome klaidų, – teigia Schulman. – Per daug nepergyvenkite dėl jų. Tiesiog pasakykite: „Žinau, jog pasakiau ar padariau kažką, ko neturėčiau. Nuo šiol visi pabandykime sekti šias taisykles“.
Elkitės ramiai. Net jeigu jaučiate, kad jūsų drausiminimo įpročius reikėtų iš pagrindų pakeisti, pasirinkite dvi iš pagrindinių problemų ir pradėkite nuo jų. Neapkraukite vaiko dvidešimčia naujų taisyklių. Tiesiog prisėskite, kai jis bus ramus, ir pakalbėkite apie taisykles, kad jis žinotų, ko iš jo tikitės.
Apgalvokite veiksmus. Jeigu kas rytą su vaiku įsiveliate į ginčą dėl pusryčių, geriau imkite ir pasiūlykite jam dvi galimybes, tarkime – kiaušinius arba dribsnius – todėl pasirinkdamas jis galės jaustis kontroliuojantis situaciją.
Duokite laiko. „Atsikratyti nederamo elgesio įpročiais reikalauja daug laiko, – pastebi Schulman. – Tačiau, jei elgsitės nuosekliai, po tam tikro laiko tai atsipirks – net jei prireiks dešimt ar dvidešimt kartų pakartoti, ką vaikas daro ne taip“.
