Per Seimo rinkimus teigia balsavę apie 70 proc. studentų, tačiau 72 proc. apklaustų akademinio jaunimo atstovų teigė nežinantys, kad galėjo savo pilietinę pareigą atlikti iš anksto toje savivaldybėje, kurioje studijuoja, parodė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atlikta apklausa.
Spalio 30 - lapkričio 4 dienomis vykdytoje elektroninėje apklausoje dalyvavo 2 tūkst. įvairių aukštųjų mokyklų studentų, pranešė LSAS.
Vienas ketvirtadalis (27,5 proc.) studentų sakė žinantys apie galimybę balsuoti iš anksto toje savivaldybėje, kurioje studijuoja, tuo metu likę 72,5 proc. tvirtino to nežinoję.
Kaip pagrindinę nebalsavimo priežastį 14,5 proc. respondentų nurodė tai, kad „negalėjo nuvažiuoti į savo rinkimų apylinkę“. Tuo metu 7,4 proc. pasirinko atsakymą, jog „nebuvo už ką balsuoti“, o 4,3 proc. teigė „nesidomintys politika“.
LSAS prezidentės Indrės Vareikytės teigimu, LSAS ketina aptarti informacijos apie balsavimą akademiniame mieste trūkumą su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK).
Paklausti, ar elektroninio balsavimo galimybė paskatintų studentus aktyviau balsuoti, apie 46 proc. apklaustųjų pasirinko teigiamą atsakymą, apie 36 proc. atsakė „tikriausiai paskatintų“, maždaug 10 proc. teigė „nemanantys, kad dėl to padaugėtų balsuojančių studentų“.
53,35 proc. respondentų teigė, jog rinkdamiesi kandidatus į Seimą labiausiai kreipė dėmesį į partijos/kandidato ideologiją ir vertybines nuostatas, 31,4 proc. - į kandidato asmenybę. Mažiausiai įtakos renkantis tautos atstovus studentams turėjo rinkiminė agitacija (1,2 proc.) ir draugų nuomonė (0,8 proc.).
Paklausti, ar prieš rinkimus domėjosi partijų/kandidatų rinkiminėmis programomis, 35 proc. atsakė „ne, nes labiau atsižvelgiau į nuveiktus darbus“. Tuo metu 26,46 teigė „žiūrėję televizijos laidas ir klausęsi specialių radijo programų“, o 18,97 proc. sakė „ne tik sekiau naujienas žiniasklaidoje, bet ieškojau informacijos internete“.
Beveik penktadalis (19,6 proc.) teigė nesidomėję kandidatų programomis, nes „nesidomi politika“.
Paprašyti įvardinti, ar jų nuomone, politikai atsimins po rinkimų rinkėjams dalintus pažadus, 37,3 proc. respondentų atsakė neigiamai, o 54,9 proc. teigė tikintys, jog „ne visi“ rinkiminiai pažadai bus prisiminti. 7,75 proc. respondentų į klausimą apie pažadų prisiminimą po rinkimų atsakė teigiamai.