70,3 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nepritartų gegužę Vilniuje planuojamoms homoseksualų eitynėms, 69,8 proc. savo aplinkoje teigia nepažįstą homoseksualių asmenų. Nors Pasaulio sveikatos organizacija dar 1992 m. paneigė, kad homoseksualumas yra liga, per 40 proc. apklaustųjų tebemano kitaip. Tai parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa.
Pasak sociologės Jolantos Reingardės, lietuviams priimtina tai, kad homoseksualūs asmenys būtų nematomi ir neviešintų savo problemų.
Gegužę Vilniuje planuojamoms homoseksualų eitynėms pritartų 16,4 proc. respondentų. Eitynėms nepritartų 70,3 proc. apklaustųjų, dar 13,3 proc. atsakymo į šį klausimą nežinojo arba neatsakė. Eitynėms dažniau linkę pritarti jaunesnio amžiaus (18-35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų atstovai, Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai.
69,8 proc. apklaustųjų nurodė savo aplinkoje nepažįstą homoseksualų, 20,6 proc. įtaria, kad tokių jų aplinkoje yra. Pažįstą homoseksualių asmenų nurodė 8,4 proc. apklaustųjų.
Sužinoję, kad artimas giminaitis, draugas ar bendradarbis - homoseksualus, 6,5 proc. respondentų stengtųsi palaikyti ir suprasti, 42,6 proc. nekreiptų į tai dėmesio. 12,5 proc. su homoseksualu nutrauktų santykius, net 28,1 proc. tokią situaciją sunku įsivaizduoti. 7,6 proc. apklaustųjų teigė, kad ir dabar bendrauja su homoseksualais.
Nekreipti į šį faktą dėmesio dažniau linkusios moterys, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Nutraukti santykius labiau būtų linkę vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutines pajamas gaunantys gyventojai.