Mitybos specialistas papasakojo, kaip perskaityti subtilias kūno siunčiamas žinutes. Mūsų kūnai be atvangos vykdo savo misiją mums pranešti, kas vyksta mūsų viduje.
Tačiau kartais kūno siunčiami ženklai nėra pakankamai ryškūs arba mes nekreipiame į juos pakankamai dėmesio, kol jie netampa rimtomis problemomis.
„Healthista“ straipsnyje mitybos specialistas papasakojo, kaip perskaityti subtilias kūno siunčiamas žinutes ir kaip tapti savo pačių kūnų žiniuoniais.
1. Pilvo pūtimas
Kam nėra bent kartą pasitaikę kęsti pilvo pūtimą? Reguliariai pilvo pūtimas vargina net 70 procentų žmonių!
Pilvo pūtimas – tai nemalonus jausmas, apimantis tuomet, kai pilvas būna išsipūtęs lyg balionas. Paprastai tai atsitinka tuomet, kai skrandis yra pilnas – maisto, skysčių ar dujų.
Iš esmės tokiu būdu kūnas bando jums apsakyti, kad virškinimas nevyksta sklandžiai arba kad esate alergiški ar netolerantiški kokiam nors maistui – pavyzdžiui, kviečiams ar laktozei.
„Kitos dažnos pilvo pūtimo priežastys – hormonų sutrikimai, mieliagrybiai, vidurių užkietėjimas, per didelis kiekis cukraus ar alkoholio, stresas, disbiozė (netinkama gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra mūsų virškinamajame trakte) arba dirgliosios žarnos sindromas.“ – sako mitybos specialistas Rickas Hay‘us.
Didelės net ir sveiko maisto porcijos taip pat gali sukelti pilvo pūtimą dėl per didelio maisto kiekio.
Vienu kartu prisivalgius per daug gali būti per daug atskiestos skrandyje esančios rūgštys, kurios dėl šios priežasties nebesugeba dorotis su maistu.
Be to, esant žemesniam, rūgštingesniam pH geriausiai veikiantys enzimai tuomet praranda veiksmingumą ir dėl to maistas lieka suvirškintas tik iš dalies – su juo organizmui ir toliau reikia tvarkytis.
Šį darbą paprastai atlieka žarnyne esančios bakterijos ir šio proceso sąlygotos fermentacijos metu išsiskiria dujos, taip pat galinčios sukelti pilvo pūtimą.
Pilvą taip pat pučia tam tikri maiste esantys cukrūs, vadinami fermentuojamaisiais oligosacharidais, disacharidais, monosacharidais bei polioliais (arba FODMAP), dėl kurių fermentacijos metu išsiskiria dujos.
FODMOP cukrų gausu brokoliuose, kalafijoruose, dirbtiniuose saldikliuose (pavyzdžiui, maltitolyje, sorbitolyje, ksilitolyje, o taip pat pupelėse ir kituose ankštiniuose).
Tyrimais įrodyta, kad su dirgliosios žarnos sindromu susijusius simptomus, pavyzdžiui, pilvo pūtimą, dažniau sukelia
FODMOP gausi mityba.
2. Dėl uždegimo paraudusi oda ir spuogai
Pasak 2013 metais atlikto tyrimo, odos uždegimus ir spuogus sukeliančios priežastys yra įvairios ir gali kisti priklausomai nuo žmogaus.
Tačiau dažniausiai pasitaiko su hormonais susijusios priežastys. Tyrimas parodė, kad testosteronas – labiausiai spuogus skatinantis hormonas, todėl spuogai yra dažna vyrų ir paauglių berniukų problema.
Tačiau spuogai išnyra taip pat ir moterims, maždaug savaitei likus iki menstruacijų pradžios. Paradoksalu, kad taip nutinka dėl padidėjusio estrogenų kiekio, kurios tikslas yra būtent stabdyti spuogų formavimąsi.
Policistiniu kiaušidžių sindromu sergančios moterys yra linkusios į testosterono pusiausvyros sutrikimus, todėl joms dažnai formuojasi spuogai (taip pat auga svoris aplink liemenį ir gausėja veido plaukų) – tai vienas dažniausių policistinio kiaušidžių sindromo simptomų.
„Jei veidą išberia spuogai, taip pat gali būti, kad jūsų kūnas nori jus įspėti apie tai sukeliančius hormonų ar virškinimo sutrikimus.“ – sako R. Hay‘us. – „Taip pat įtakos gali turėti kepenų disbalansas, netinkama mityba, ypač jei vartojate per daug angliavandenių, stresas, alergijos ir kiti dalykai.“
Raudoni, uždegimo paveikti spuogai, pilni baltų išskyrų dažniausiai reiškia per gausų angliavandenių suvartojimą bei perteklinę bakterijų gamybą.
„Spuogai – tai imuninės sistemos mėginimo apsiginti nuo bakterinės infekcijos rezultatas.“ – prideda R. Hay‘us. – „Šios kovos metu imuninės sistemos ląstelės pasiaukoja, kad apsaugotų organizmą nuo infekcijos – to rezultatas yra baltos išskyros ar spuogeliai.
Paraudimas ir odos patinimas aplink spuogą – tai kūno išleidžiami priešuždegiminiai chemikalai, kurie išplečia aplink esančias kraujagysles, kad į reikiamą zoną galėtų patekti kuo daugiau šių kovojančių ląstelių.“
3. Baltos apnašos ant liežuvio
Plonas baltas apnašų sluoksnis ant liežuvio gali reikšti virškinimo sutrikimus – pavyzdžiui, mikrobiomų pusiausvyros sutrikimą, geležies ar vitamino B trūkumą ar net diabetą.
„Jei trūksta geležies ar vitamino B, labai tikėtina, kad nuolat jausitės pavargę.“ – sako R. Hay‘us. –
Stori balti plėmai ant liežuvio, primenantys spuogus, dažniau reiškia burnos pienligę (mielių infekciją), leukoplakiją (baltos dėmelės burnos viduje, ant liežuvio ar dantenų, dažnai pasitaikančioms rūkantiesiems ar naudojantiems bedūmį tabaką) arba burnos kerpligę (neinfekcinį, niežėjimą sukeliantį baltą išbėrimą, kuris gali pasitaikyti įvairiose kūno vietose, taip pat ir burnoje).
Kerpligės atveju svarbu, kad ją stebėtų medicinos profesionalas.“
4. Vertikalios ir horizontalios juostelės ant nagų
Sveikai atrodantys nagai turėtų būti lygūs, lenkti, žvilgantys ir be dėmelių. Negražūs nagai gali sukelti net ir rimtų įvaizdžio ir pasitikėjimo savimi problemų.
Pačios juostelės ant nagų grėsmės sveikatai nekelia, bet jei jas sukėlęs sutrikimas nesprendžiamas, jos gali tapti socialine problema.
„Tačiau tai nereiškia, kad dėl nagų juostelių nereikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, dėl viso pikto.“ – sako R. Hay‘us. „MedicalNewsToday“ informuoja, kad vertikalios, ne horizontalios juostelės ant nagų gali reikšti anemiją ar net reumatoidinį artritą.
5. Pūslelinė ar burnos opos
„Visų pirma verta pabrėžti, kad pūslelinė ir burnos opos nėra tas pats dalykas.“ – aiškina specialistas. – „Burnos opos formuojasi burnos viduje, ant dantenų, liežuvio ir vidinėse skruostų pusėse, o pūslelinė – burnos išorėje, ant lūpų. Svarbiausia žinoti, kad burnos opos reiškia susilpnėjusią imuninę sistemą ir nėra užkrečiamos.
O štai pūslelinė yra miegančios virusinės infekcijos apraiška, pasireiškianti tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių mūsų imuninė sistema susilpnėja.
Reikėtų įsiminti, kad tiek burnos opos, tiek pūslelinė yra aiškus sutrikusios imuninės sistemos ženklas. Kūnas jums sako, ar tiksliau rodo, kad imuninę sistemą reikia stiprinti.
Jos dažnai pasirodo atšalus orams arba tuomet, kai patiriate daug streso, ir dėl to susilpnėja natūrali kūno apsauginė sistema.“
6. Pageltusios akys ir (arba) oda
„Svarbu atskirti akių pageltimo reikšmę nuo odos pageltimo reikšmės.“ – sako R. Hay‘us. – „Jei pageltusi oda gali būti priskiriama perteklinio beta karoteno, vitamino A ir vitamino C suvartojimo pasekmėms, kurios paprastai jokios grėsmės nekelia, akys pagelsta dažniausiai sutrikus kepenų veiklai.
Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis medikų pagalbos – kuo anksčiau nustatomas sutrikimas, tuo geresnės bus prognozės.
Pati gelta, pasireiškianti pageltimu, pasitaiko tuomet, kai kūne ima kauptis sudėtiniai junginiai, vadinami bilirubinais. Pageltusi oda ar akys gali būti rimtų ligų simptomai, tačiau tai visuomet tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su kepenų būkle.“
Pasak Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos, geltą sukelia tulžies akmenligė, alkoholio sąlygotos kepenų ligos, pankreatitas, hepatitas, pjautuvinė anemija ir kitos ligos.
Konkretus geltos gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties.
Pavyzdžiui, tulžies akmenys paprastai ima formuotis tuomet, kai tulžies pūslėje neįprastai pakyla cholesterolio ar bilirubino lygis. Tačiau norėdami išvengti papildomo krūvio kepenims, tuo galite nesunkiai pasirūpinti patys.
7. Antakių trūkčiojimas
Jei iš niekur nieko kartkartėmis jums ima trūkčioti antakis, vadinasi, jūsų kūnas nori jums pasakyti, kad nervinė sistema nesijaučia labai gerai.
Bet nepulkite į paniką – antakių trūkčiojimas retai reiškia ką nors, dėl ko reikėtų jaudintis, ir dažniausiai praeina savaime. „Pagrindinė nervinių spazmų priežastis – elektrolitų disbalansas ir kūno skysčių pusiausvyra, o tai – lengvai išsprendžiama.“ – sako R. Hay‘us.
Antakių trūkčiojimas taip pat gali reikšti magnio trūkumą.
Neseniai atlikta tyrimas, publikuotas Vašingtono Amerikos universiteto mokslinio žurnalo „Nutrients“ šių metų birželio mėnesio numeryje, parodė, kad „neurologiniu požiūriu, magnis vaidina esminį vaidmenį nervų perdavime ir nerviniame raumenų laidume.“
Magnis yra labai svarbus nervinių signalų funkcionavimui – būtent dėl to jo trūkumas gali sukelti antakių trūkčiojimą.
