Kennedy klanas, visas viltis siedamas su buvusio JAV prezidento Johno Kennedy dukra Caroline, tikėjosi vėl sugrįžti į Amerikos politinę areną.
Caroline Kennedy turėjo tapti Niujorko senatore ir, kaip anksčiau jos dėdė Robertas Kennedy, panaudoti šį postą tarsi trampliną į Baltuosius rūmus. Tokį pat kelią buvo pasirinkusi ir senatore tapusi buvusi pirmoji JAV dama Hillary Clinton. Deja, Caroline užteko jėgų ir ryžto vos septynioms savaitėms. Sausio 21-ąją - pirmą naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos darbo dieną - ji netikėtai pradingo penkioms valandoms. Neatsiliepė nei į sujudusių reporterių, nei į Niujorko gubernatoriaus Davido Patersono, nei į savo giminaičių skambučius. Per tas penkias valandas C.Kennedy nusprendė atsisakyti politikės karjeros.
Nuvylė visą Kennedy klaną
Caroline gerai žinojo garsiausios Amerikos šeimos geležines taisykles: Kennedy neverkia, nenuleidžia rankų ir visada palaiko vienas kitą. Todėl toks prezidento dukters poelgis nuvylė šeimos patriarchą Edwardą Kennedy, kuris vertė ją kuo greičiau tapti senatore, o prieš kelias dienas per B.Obamos surengtus šventinius pietus buvo netekęs sąmonės. Caroline nuvylė ir savo 25 pusbrolius bei pusseseres, nes jie, praėjus 48 metams nuo J.Kennedy nužudymo, tikėjosi vėl būti galingiausia Amerikos politikų šeima ir jau svajojo apie prasidėsiančią C.Kennedy erą.
Kartu su visais Kennedy viltis puoselėjo demokratai, profsąjungos ir kairioji Rytų pakrantės inteligentija. Kennedy vardą jie siejo su liberaliosios politikos sugrąžinimu, didesniu uždarbiu, geresne aplinkos apsauga ir sveikatos draudimu visiems, o svarbiausia - tai turėjo reikšti, kad bus pakeista ilgus metus trukusi konservatyvi ekonomikos politika.
51 metų Caroline buvo numatytas garsiosios vyrų dinastijos lyderės vaidmuo. Amerikiečiai ją vis dar prisiminė kaip Baltųjų rūmų šešerių metų princesę, stovinčią prie tėvo karsto, o paskui švelniai žiūrėdami į žurnale „Life“ spausdinamas nuotraukas stebėjo, kaip ji auga. Žurnalas „New York“ pavadino prezidento dukrą „Pelene Kennedy“. Caroline nedalyvavo politikoje, bet buvo tokia populiari, kad jos konkurentai į Niujorko senatoriaus postą abejojo, ar galės įveikti šią moterį. „Nėra šansų laimėti prieš tą mažylę. Jei C.Kennedy nori šio posto, jos niekas nesulaikys“, - sakė vieno jų patarėjas.
Kennedy pavardė atverdavo Caroline visas duris. „Kodėl neturėtume Niujorko senatoriumi rinkti žmogaus, kuris gali telefonu paskambinti tiesiai B.Obamai?“ - klausė juodaodis pastorius Alas Sharptonas. Niekam nerūpėjo, kad Caroline neturi politinės patirties ar kad labai ambicinga H.Clinton renkant jos įpėdinę norėjo pasilikti patarimo teisę.
B.Obamos draugė
Tai, jog Kennedy pavardė turi įtakos renkant prezidentą, įrodė ir naujausi rinkimai. Kai B.Obama kovojo dėl kiekvieno rinkėjo balso su H.Clinton, Caroline jį pašlovino kaip savo tėvo įsikūnijimą - pavadino „antruoju Kennedy“. Ir ta diena pasirodė esanti lemiama rinkimų kovoje. Nuo tada B.Obama laiko Caroline viena ištikimiausių savo draugių. Vasarą jis net paprašė C.Kennedy padėti pasirinkti kandidatą į viceprezidentus.
Todėl ir Caroline galėjo pasitikėti B.Obama. Per tuos aštuonerius metus (jei būtų perrinktas ir antrai kadencijai), kol šeimininkautų Baltuosiuose rūmuose, ji būtų galėjusi įgyti reikiamos patirties. Kennedy klanas jau drąsiai planavo 2016 metų prezidento rinkimus. Caroline tuomet būtų 58-eri, o jos galimai konkurentei H.Clinton - 69-eri. Atrodo, neįtikima, kad moteris, neturinti nei politinės patirties, nei oratorinių tėvo gabumų, būtų galėjusi taip toli nueiti, tačiau tai įrodymas, jog Kennedy šeima neatsisakė planų turėti dar vieną savo atstovą Baltuosiuose rūmuose.
Tą gerai suprato ir H.Clinton, niekada nepasakiusi apie Caroline nė vieno blogo žodžio. Juk senatorei buvo tikras akibrokštas, kad būtent Kennedy klano atstovė pareiškė sieksianti jos vietos senate.
Clintonai visada laikė save Kennedy šeimos priešingybe. Karjerą jie padarė vien savo jėgomis, Billas Clintonas laimėjo prezidento rinkimus stengdamasis būti Demokratų partijos politiniame viduryje. Amerikos aristokratais laikomi Kennedy jiems visada atrodė įtartini, nes patys buvo tik advokatai darbštuoliai.
Todėl Clintonų porelė tiesiog pasipiktino, kai Kennedy šeima nutarė remti B.Obamą, o ne H.Clinton, nors taip jau buvo atsitikę ir anksčiau - senatorius E.Kennedy nepalaikė kolegės senatorės rengiamos sveikatos apsaugos sistemos reformos. Dienraščio „The New York Times“ skyriaus redaktorė Maureen Dowd, buvusi karšta H.Clinton priešininkė, tuomet net parašė: „Pavydus Clintonų kerštingumas nuodija politinę atmosferą.“
Princesė Caroline
C.Kennedy tokie žaidimai dėl valdžios svetimi. Jai nereikėjo kovoti nagais ir dantimis kaip Hillary, ji neturi dėdės ir pusbrolių tvirtumo, būtino politikui. Caroline visada buvo princesė, kuriai patiko gyvenimas Manhatane ir kurortinės salos vietovėje, vadinamoje „Martos vynuogynas“. Ten ji iki šiol leidžia vasaras motinos Jacqueline Kennedy paplūdimio name.
Iki tos dienos, kai pareiškė norinti siekti Niujorko senatorės vietos, Caroline gyvenimas tekėjo labai ramiai - ji plaukiojo, vaikštinėjo po parduotuves, skaitė, išleido kelias knygas. Naujausia - eilėraščių rinkinys ir kalėdinės istorijos. 2002-aisiais C.Kennedy nutarė įsidarbinti vienoje Niujorko švietimo įstaigoje, bet po dvejų metų vėl grįžo prie ankstesnio gyvenimo. J.Kennedy dukrai niekada nereikėjo dirbti, nes jos turtas vertinamas daugiau kaip 100 mln. dolerių.
Draugų nuomone, Caroline - labai normali ir visiškai nepanaši į politinės karjeros siekiančius žmones, kurie itin pasitiki savimi ir gali pakęsti įžeidžius bei nemalonius žurnalistų klausimus. Net kai buvo pranešta, kad C.Kennedy nori tapti Niujorko valstijos senatore, niekas netikėjo, jog ji tikrai gviešiasi šio posto. Priešingai: gerai Caroline pažįstantis fotografas Ronas Galella patvirtino, kad ji politika nesidomėjo ir „kandidatavo greičiausiai tik todėl, jog šeima to norėjo“.
R.Galella - tikras paparacas, užaugęs su Kennedy ir visur juos persekiojęs, net Graikijos Skorpios saloje, kuri priklausė J.Kennedy antrajam vyrui Aristotle‘iui Onassiui. R.Galella jaučia, kas mėgsta būti fotografuojamas, nors apie tai kalbėti nelinkęs. Paparacas tik kartą prasitarė, kad Caroline - tai ne Jackie. Ji - visiškai kitoks žmogus. R.Galella prisimena, kaip kartą nufotografavo ją Niujorko Centriniame parke žaidžiančią tenisą. Tai pastebėjusi Caroline pasiskundė. Ji aiškiai buvo nelaiminga, ir R.Galellai praėjo noras publikuoti tas nuotraukas. „Atsiprašau, Caroline, daugiau tavęs niekada nefotografuosiu“, - pažadėjo jis.
„Politinė karjera“
Gruodžio 17 dieną C.Kennedy išsiruošė į pirmą politinę kelionę po Niujorko valstijos provinciją, kuri buvo laikoma H.Clinton valda. Per 2006 metų rinkimus Hillary čia buvo gavusi daugiau kaip 60 proc. balsų. Net B.Obama per pirminius rinkimus toje valstijoje neturėjo jokių šansų.
Tačiau Caroline ta kelionė nerūpėjo. Ji negalėjo pakęsti nuolat žurnalistų užduodamo to paties klausimo: „Kaip jaučiatės būdama Kennedy?“ Bet aplankyti valstiją patarė gubernatorius, turėjęs ją skirti į šį postą, todėl Caroline negalėjo atsisakyti.
Per kelionę pasitvirtino jos blogiausi spėjimai: iš paskos visur sekiojo žurnalistai, uždavinėjo nekenčiamus klausimus, į kuriuos ji delsė atsakyti. Todėl tuoj pat pasirodė pirmi Caroline neigiamai vertinantys agentūrų pranešimai. Savo interneto puslapyje „The New York Times“ parašė, kad Sirakūzuose garsiosios šeimos atžala nesugebėjo atsakyti į klausimus apie savo kvalifikaciją ir patarėjams teko ją gelbėti.
C.Kennedy pažadėjo pasistengti Ročesteryje, bet ištvėrė žurnalistų „apšaudymą“ vos 30 sekundžių ir puolė slėptis juodame visureigyje. Taip ji prarado pagarbą. Apklausos rodė, kad rinkėjų noras palaikyti Caroline blėsta, o žiniasklaida tik kurstė ugnį. Kai moteris susitiko pasikalbėti su dviem „The New York Times“ reporteriais, šie savo straipsnyje daugiausia vietos skyrė aprašymams, kiek kartų (net 142) per interviu ji ištarė savo mėgstamiausią žodį „žinote“. Netrukus ir Michaelas Goodwinas, dirbantis „The New York Daily News“, parašė publikaciją, pavadintą „Labanakt, Caroline“.
Ir tai buvo ne viskas. Pradėjo sklisti pikti gandai, kad Caroline santuoka yra, kad ji netvarkingai moka mokesčius, kad nelegaliai įdarbino namų darbininkus. Asmeninis moters gyvenimas tapo žurnalistų tyrimo objektu, nors to ji labiausiai bijojo. Todėl po septynių savaičių nuo savo politinės karjeros pradžios C.Kennedy parašė: „Šiandien pranešiau gubernatoriui D.Patersonui, kad pasitraukiu dėl asmeninių priežasčių.“
Parengė Rima Krupenkaitė
