Kai mažylis suserga – tenka jam sugirdyti vaistų. Tačiau turėdami geriausių ketinimų tėvai neretai padaro rimtų klaidų. Kartais jos gali baigtis netgi tragiškai.
Štai 7 dažniausios klaidos, kurias padaro tėvai duodami vaikui vaistų.
1 klaida: Dozė pagal amžių
Vaisto dozė tik labai retai nustatoma pagal vaiko amžių – daug dažniau būtina vadovautis vaiko svoriu. Todėl prieš duodant vaisto mažyliui svarbu tiksliai žinoti jo svorį. Vaisto informacijos lapelyje nurodytos dozės pagal amžių dažniausiai būna tik bendro pobūdžio, sudarytos atsižvelgiant į vidutinį atitinkamo amžiaus vaikų svorį. Tačiau tai gali netikti jūsų vaikui. Todėl apskaičiuokite vaisto dozę pagal vaiko svorį. Jei tokia apskaičiavimo gailmybė informacijos lapelyje nenurodyta – pasitarkite su vaistininku ar vaiko gydytoju, kaip nustatyti dozę konkrečiai jūsų vaikui.
2 klaida: Dozė iš akies
Visada duokite vaikui tik tikslią vaisto dozę, kokią rekomendavo jo gydytojas. Jei prie vaistų pakuotės yra specialus dozavimo šaukštelis ar indelis – naudokite jį. Matuokite atidžiai, nesumaišykite sąvokų (arbatinis šaukštelis ar šaukštas, jei jie nurodyti informacijos lapelyje, lašas ar mililitras ir pan.). Tikslioms dozėms nustatyti verčiau nenaudokite paprastų šaukštų – tai nėra patikimas matavimo įrangis kai kalbama apie vaistus.
Kūdikiams ir mažiems vaikams skystos konsistencijos vaistus patogiausia sugirdyti pipete arba vienkartiniu švirkštu be adatos – atsargiai įlašinkite ar įšvirkškite vaisto į burnos ertmę, geriausia – tarp skruosto ir dantenų, kur nėra skonio receptorių ir vaikui bus lengviau nuryti.
3 klaida: Pernelyg anksti nutraukti vaisto vartojimą
Jei jūsų vaikui gydytojas skyrė vaistus konkrečiam periodui – būtina sugirdyti visą kursą, ypač jei tai – antibiotikai. Nenustokite girdę vaistų vien dėl to, kad vaikas akivaizdžiai pasveiko. Tai gali lemti ligos atkritimą, kurį gydyti bus sunkiau. Jei užmiršote laiku duoti vaistų – pasitarkite su gydytoju, ką daryti. Ir niekada savarankiškai neduokite vaistų, kurie buvo skirti kitam šeimos nariui, net jei ligos simptomai ir panašūs.
4 klaida: Painiava vaistinėlėje
Žinokite visų vaistinėlėje turimų vaistų paskirtį, atidžiai skaitykite ir neišmeskite vaisto informacijos lapelio kol dar turite patį vaistą. Jei prie vaisto buvo dozavimo įrankis – nepameskite jo, laikykite vaisto dėžutėje ar pritvirtinkite prie vaisto buteliuko gumele. Taip pat žinokite kiekvieno vaisto veikliosios medžiagos pavadinimą. Jei duodate vaikui keleto rūšių vaistus, o juose yra tos pačios veikliosios medžiagos – galite perdozuoti. Kilus menkiausiems neaiškumams dėl vaisto vartojimo, pasitarkite su vaiko gydytoju.
5 klaida: Vaistų slėpimas
Labai tikėtina, kad jūsų vaikas, kaip ir daugelis kitų vaikų, nenori gerti vaistų. Ir vis dėlto neapgaudinėkite mažylio ir neslėpkite jam skirtos vaisto dozės saldainiuose, maiste ar įprastuose gėrimuose. Pašaliniai produktai galiturėti įtakos ir vaisto poveikiui, be to, taip vaikas gali negauti visos reikiamos vaisto dozės. Geriau būkite kantri, kalbėkite su vaiku, paaiškinkite, kaip svarbu jam išgerti vaistų. Ir kad tai jis gali daryti tik prižiūrimas suaugusiųjų. Kai vaikas ūgtelės, apie vaistą domėkitės kartu su juo: drauge perskaitykite informaciją, aptarkite galimą šalutinį poveikį, paaiškinkite, kaip jis gali pasijusti pavartojęs šio vaisto, apie kokius simptomus turėtų jums pasakyti.
6 klaida: Netrukdyti gydytojo
Nebijokite užduoti klausimų vaiko gydytojui. Pasitarkite net ir dėl jums žinomų nereceptinių vaistų vartojimo. Jūsų vaiko gydytojas pasakys, ar šį nereceptinį vaistą gali vartoti jūsų vaikas, kiek būtent ir kokiais intervalais šio vaisto vartoti, ar yra geresnių alternatyvų vaikui (pavyzdžiui, sirupo vietoj tablečių).
7 klaida: Per daug gydymo
Kiekvienas kostelėjimas ar šnirpštelėjimas nosimi dar nereiškia, jog turėtumėte pulti girdyti vaikui vaistų. Gydant nuo ligų, kuriomis vaikas dar nė nesuspėjo susirgti, galima pridaryti daug žalos. Pavyzdžiui, jei vaikas kosėja, bet dar nepradėjo sloguoti – nepulkite lašinti vaistų nuo slogos profilaktiškai. Daugybė populiarių vaistų nuo peršalimo apskritai nerekomenduojami vaikams. Ir juolab nereikalaukite iš gydytojo skirti antibiotikų jei gydytojas nemato tam rimtos priežasties. Kuo daugiau antibiotikų jūsų vaikas gaus be reikalo, tuo silpniau jie veiks kai jų iš tikrųjų prireiks.
