Sakantiems, kad lietuviai pavydi vieni kitiems, yra pikti, nepatenkinti gyvenimu, 600 tautiečių savo pavyzdžiu įrodytų, kad tai – stereotipai ir tokių apibendrinimų daryti nereikėtų. Konkurse „Tez Tour“ gimtadienio kelionės – kasdienos herojams“, kuriame kiekvienas šalies gyventojas gali nominuoti žmogų iš savo aplinkos ir taip laimėti jam kelionę, yra istorijų apie jaunimą, ryžtingai kuriantį savo ateitį ir padedantį tai daryti kitiems, garbaus amžiaus senjorus, išsaugojusius smalsumą ir aktyvumą ar lietuvius, kurie net ir po didelių likimo smūgių, neprarado meilės gyvenimui.
Kvėdarnos vaikai turi savo Cristiano Ronaldo
Kvėdarnos miestelyje yra nerašyta taisyklė: šeštadienio rytais ir sekmadieniais po pietų vaikai renkasi į miestelio stadioną žaisti futbolo. Kaip valdyti kamuolį, kaip jį spirti į vartus ir kitų futbolo elementų juos moko 18-metis Džiugas Raudonius.
„Būdamas 14-os, Džiugas išvyko mokytis į Kauną, į Nacionalinę futbolo akademiją. Atėjus penktadieniui, Kvėdarnos vaikai vieni kitų klausia: „Kažin, Džiugas šį savaitgalį grįš ar ne?“ Kaip žinia, mažuose miesteliuose žmonės vieni kitus gerai pažįsta, todėl, vos jis sugrįžta, komanda jau laukia savo dievuko prie stadiono“, – pasakoja D. Raudoniaus šeimos draugė Santa Pociuvienė.
S. Pociuvienė prisimena, kad pats Džiugas kamuolį lauke spardydavo nuo 5-erių. Išmokęs jį valdyti profesionaliai, žaidė užsienio šalyse. Savo miestelyje, Kvėdarnoje, jis yra žvaigždė, o vaikai 18-metį įsivaizduoja kaip Cristiano Ronaldo.
„Šis ypatingas žmogus turi tokią vidinę trauką, kad tiek 5-metis, tiek 12-metis myli jį už atsidavimą ir nuoširdumą. Gražu stebėti kantrų ir rūpestingą „trenerį“, kuriam visi miestelio vaikai, atėję į treniruotę, yra komanda, būsimi pasaulio čempionai“, – sako S. Pociuvienė.
Šįmet Džiugas sėkmingai baigė mokyklą. Griežtas futbolo grafikas nesutrukdė pasiruošti nelengviems egzaminams. Liepos 13-ą dieną vaikinas atsiims brandos atestatą ir jau netrukus sužinos, ar įstojo į trokštamą specialybę – Džiugas norėtų mokytis trenerio amato.
Nebijo prieiti prie žmogaus
Kai mokykloje Augustei Jurevičiūtei reikėdavo parašyti rašinį apie žmogų, kuris jai yra altruizmo pavyzdys, mergina galvodavo apie Troškūnuose gyvenančią močiutę Stanislavą Pavilonienę. Dar nebuvo žmogaus, su kuriuo S. Pavilonienė nerastų bendros kalbos. A. Jurevičiūtės pasakojimu, vaikystėje, kai norėdavo prieiti prie vaikų ir susidraugauti, kreipdavosi į močiutę. S. Pavilonienė visada mokėdavo paraginti, stumtelėti anūkę į priekį, parodydavo pavyzdį, kaip prieiti prie žmogaus.
„Pamenu, buvau dar moksleivė, kai su močiute vykome į Šveicariją. Toje kelionėje ją labai sudomino vienas žmogus, močiutei pasirodė, kad jis maloniai bendrauja ir reikėtų jį užkalbinti. Ji lietuviškai pasakė man klausimą, o aš, išvertusi į anglų kalbą, turėjau jį užduoti, tarpininkaudavau kaip vertėja“, – prisimena A. Jurevičiūtė.
S. Pavilonienė daugybę metų dirbo Troškūnų bibliotekoje. Šiandien dirbti nebeleidžia amžius, moteriai yra 80 metų, bet meilės knygoms ir skaitymui ji neprarado, o miestelio gyventojai ją iki šiol vadina bibliotekininke. Senjorė išsaugojo ir dar vieną savybę – humoro jausmą.
„Dažnai skambinamės telefonu, kai baigiame kalbėti, man sunku šypsotis – nuo juoko skauda visus veido raumenis. Žinau, kad kartais jai tikrai būna sunku, juk senatvė ir dažnai ką suskausta, bet ji nesiskundžia ir, kaip ir visą gyvenimą, stengiasi galvoti teigiamai“, – močiutę apibūdina anūkė. Kai buvo jaunesnė, S. Pavilonienė naudojosi proga keliauti ir pažinti buvusiai Sovietų Sąjungai priklausiusias valstybes. Atsiradus galimybei išvykti į Kanadą, suplanavo kelionę ir į šią šalį. O šiandien ji priklauso organizacijai „Kartų ratas“ ir, kai pasitaiko proga, kartu su bendraminčiais važiuoja pasižmonėti po Lietuvos miestelius.
„Jei apie lietuvius sakoma, kad esame nedrąsūs ar kuklūs, tai mano močiutė yra visai kitokia“, – tikina A. Jurevičiūtė.
Nominuoja tėvus, vaikus, kaimynus
Iš viso beveik 600 kelionei laimėti skirtame konkurse dalyvaujančių lietuvių savo pavyzdžiais neigia viešumoje sklandančius stereotipus, kad esame pesimistai ir mėgstame pasiskųsti gyvenimu bei savo pavyzdžiu įrodo, kad lietuvis – kovotojas, kuris turi plačią širdį ir moka ne tik pats sau, bet ir kitiems nuskaidrinti kasdienybę.
Pavyzdžiui, Sonata Brazauskienė, kasininkė iš Šilalės, viena pati užaugino 3 brolius ir seseris. Jos sesuo Sigita pasakoja nelengvą šeimos istoriją: „Augome keturi vaikai, tėvelis pasimirė, o mama, susiradusi kitą žmogų, tiesiog mūsų išsižadėjo, todėl mums vyresnioji sesuo buvo kaip išsigelbėjimas, ji padėjo mums „išeiti“ į gyvenimą“, – rašo ji.
Na, o Vilma Litvaitienė pasakoja apie savo vyrą Rimantą Litvaitį, kuris 7-nerius metus kiekvieną penktadienį žmonai parneša gėlių: „Vieną dieną pasakė: „Nuo šiol 5-erius metus kiekvieną penktadienį parnešiu tau gėlių“, bet 5-eri metai jau virto 7-eriais“, – pasakoja V. Litvaitienė.
Visi šie žmonės dalyvauja konkurse „Tez Tour“ 15-ojo gimtadienio kelionės – kasdienos herojams“, kuriame 5 istorijų dalyviams bus padovanotos kelionės į Turkijos, Bulgarijos ir Graikijos kurortus. Visų dalyvių istorijas galima perskaityti internetinėje svetainėje „www.dienosherojai.lt“.
„Žaidimas netipinis, nes atsiųsti reikia ne savo, o kito žmogaus istoriją ir įvardyti priežastį, dėl kurios konkursui nominuotas asmuo, pora ar net visa šeima nusipelno kelionės, – sako „Tez Tour“ Lietuvoje Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. – Dažniausiai konkurse vaikai nominuoja savo tėvus, dėkoja jiems už rūpestį ir neišmatuojamą meilę, ir atvirkščiai, tėvai nominuoja gabius, daug pastangų į ateitį dedančius vaikus. Sutuoktiniai randa daug priežasčių, už ką pasidžiaugti vienas kitu, o kaimynai įvertina gerus kaimynus. Šios kampanijos misija – tai galimybė papasakoti apie tuos, kurie yra kuklūs ir savo darbais nepasigiria, nors tikrai turi kuo pasidžiaugti, nes dažnai gerina ne tik savo, bet ir kitų gyvenimus.“
Daugelis lietuvių nėra nė karto pabuvoję užsienyje
Birželio 26 dieną startavęs konkursas iš karto sulaukė didelio žmonių dėmesio. Vos per pirmą dieną organizatorių pašto dėžutes pasiekė apie šimtas dalyvių istorijų. Jas konkursui teikti galima iki liepos 13 dienos. Aktyvūs ne tik dalyvius nominuojantys, bet ir svetainės lankytojai. Kai kurios žmonių istorijos yra sulaukusios net keleto tūkstančių lankytojų įvertinimų.
Istorijas skaitantys konkurso organizatoriai pastebi ir ryškėjantį Lietuvos portretą. Nemaža dalis konkurso dalyvių nėra nė karto išvykę atostogų į užsienį. Tai lemia gyvenimo aplinkybės – lietuviai visą dėmesį ir jėgas skiria rūpinimuisi savo šeimomis, augina vaikus, ieško būdų, kaip užsidirbti papildomų pajamų, todėl tolimesnėms kelionėms nėra nei finansinių galimybių, nei laiko.
„Šiemet švenčiame 15-uosius savo sėkmingos veiklos metus. Dėkojame savo poilsiautojams ir dovanojame jiems dovanas – poilsines keliones. Vieną konkurso laimėtoją savo balsais išrinks „www.dienosherojai.lt“ svetainės lankytojai, kitus laimėtojus paskelbs konkurso komisija“, – teigia I. Aukštuolytė. Konkurso „Tez Tour“ gimtadienio kelionės – kasdienos herojams“ laimėtojai bus skelbiami liepos 30 dieną.
