Margarita Pūdžiuvienė
Benečių šeimai norint patirti pakilią nuotaiką visai nebūtina laukti Kalėdų, tikėti mistiškais Kūčių burtais ar laukti stebuklo. Pakanka pažiūrėti į savo dukrą Saulę. Prieš kiek daugiau nei dvejus metus gydytojai, pastebėję, jog penktą nėštumo mėnesį moteriai gresia priešlaikinis gimdymas, siūlė nutraukti nėštumą. Šeima ryžosi kūdikį išsaugoti. 24 savaičių naujagimė gimusi svėrė beveik tiek pat, kiek trys sviesto pakeliai.
Patarė nutraukti nėštumą
Mums besišnekant vaikų žaidimų kambaryje Saulė važinėjo mašinėle. Nors iš pažiūros smulkutė, tačiau labai judri ir žaisminga.
– Pamenu, kaip gydytoja, išgirdusi, kad žmona yra pasiryžusi gimdyti, pasakė, jog neverta į pasaulį paleisti vaiko invalido. Anot jos, gydytojų požiūriu, neišnešioti kūdikiai, jei ir išgyvena, turi tam tikrų negalių ar negalavimų. Kad gimęs neišnešiotas kūdikis išgyvens, tikimybė labai menka, nes jie neatsparūs ligoms, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, – pasakojo tėtis Edvinas, sekiodamas žaidžiančią dukrą akimis.
Šeima nutarė, kad gimdyti geriausia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatalogijos klinikose. Šeima ten nuvažiavo tą pačią dieną po pasiūlymo nutraukti nėštumą (buvo šeštas nėštumo mėnuo). Kaip mena Edvinas, žmonai ligoninėje nebuvo leidžiama vaikščioti, net judėti, kad vaisius galėtų kuo ilgiau išbūti gimdoje.
Laukimas truko tik dvi savaites. Gimdymas prasidėjo, nors buvo dar per anksti kūdikiui išvysti šį pasaulį, nes tik penkis mėnesius išnešiotas gimęs jis nesugeba kvėpuoti.
Pamiršdavo kvėpuoti
– Ji gimė va tokio dydžio ir svėrė 600 gramų, – tėtis paėmė man parodyti nuo sofos apie dvidešimties centimetrų lėlę. – Mes nesitikėjome, kad ji bus tokia mažutė.
Saulei buvo prijungtas kvėpavimo aparatas, į skrandį įvesta žarnelė maitinimui, naujagimė paguldyta į inkubatorių naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
– Užmigusi ji pamiršdavo kvėpuoti. Reikėdavo greit ją pažadinti sukeliant skausmą. Tarkim, įgnybti į kulnį. Apie tai, kad naujagimis nekvėpuoja, įranga pranešdavo pypsėjimu. Skyriuje nuolat budėjo slaugytoja. Baiminomės, kad slaugytoja trumpam kur nors išbėgs ir neišgirs. Pamenu, būdavo, ateini į skyrių – ryte randi apie septynis inkubatorius su naujagimiais, o vakarop, žiūri, jau tik keturi likę. Kur tie naujagimiai, ar jie mirdavo, mums niekas neaiškino. Vienai moteriai gimė dvynukai. Matydavome ją kasdien skubančią pas juos. Vieną dieną ji labai verkė. Vienas jos neišnešiotukų mirė. O gimė net 1,5 kg! Mūsiškė tik 600 g svėrė, – pasakoja tėtis.
Reanimacijos skyriuje – tris mėnesius
Neišnešioti naujagimiai, anot jo, labai neatsparūs ligoms. Vos išmokusi pati kvėpuoti Saulė susirgo plaučių uždegimu, vėliau jai teko operuoti širdutę. Žaizda supūliavo. Vėliau teko sukti galvą, ką daryti su akutėmis, nes jos neatsimerkė. Svarstyta, ar operuoti.
– Kai kurie naujagimiai patys neatsimerkia. Blakstienos įauga į vokus, reikia prapjauti. Laimei, mūsiškei pakako keletą savaičių lašinti ant akių vokų lašus, ir ji atsimerkė, – mena tėtis.
Edvinas rodo nuotraukas. Vienoje ne daugiau nei penkiasdešimties centimetrų skalbimo dubens skersmeniui ūgiu prilygstanti naujagimė maudoma. Jai trys mėnesiai. Kaip sako tėtis, gydytojai leido minutėlei ją atjungti nuo kvėpavimo aparatų.
– Vaiko būklės gerėjimą klinikose mamos skaičiuodavo pastato, į kurį naujagimis perkeliamas, aukštais. Pirmajame buvo reanimacijos skyrius. Ten Saulei kvėpavimo aparato žarna buvo įvesta į plaučius ir buvo sukeliamas dirbtinis kvėpavimas. Į antrąjį aukštą patekdavo vaikai jau su „ūsiukais“, – mena Saulės mama, – Tai prie nosies prijungtas kvėpavimo aparatas, jau ne kvėpuojantis už naujagimį, o tik padedantis jam kvėpuoti. O į trečiąjį aukštą patekdavo jau patys išmokę kvėpuoti naujagimiai. Ten jų jau nebelaiko inkubatoriuje, nebereguliuoja kūno temperatūros. Tik šildomos lovos. Vaikeliai jau primaitinami iš buteliukų. Mamos iš trečiojo aukšto išvykdavo namo.
Saulė Reanimacijos skyriuje praleido tris mėnesius.
Išbandymas visai šeimai
Kova už jų stebuklėlio, Saulės, gyvybę buvo išbandymas visai šeimai. Rugsėjo 15-ąją į klinikas paguldyta mama Lina su kūdikiu namo išleista tik po keturių mėnesių. Šeimoje augo dar ir dvejų metukų pirmagimė Skaistė. Kol mama gulėjo su naujagime klinikose Kaune, mažylę saugojo Klaipėdoje gyvenantys seneliai, tėtis rūpinosi verslu Tauragėje.
– Susitikimai su Skaiste būdavo skausmingi. Dukra nebėgdavo manęs apsikabinti, stebėdavo mane šaltai, tarsi būčiau svetimas žmogus, – pasakoja tėtis.
Tuos keleto mėnesių savaitgalius jis praleisdavo Kaune lankydamas žmoną. Su dukra matydavosi retai.
Mini neišnešiotų naujagimių dieną
Saulei dabar dveji, sesei Skaistei – ketveri metukai. Rūpesčiai praeityje, šeima laimingai gyvena kartu. Viskas kaip anksčiau. Pasikeitė viena – požiūris į kasdienybę.
– Rūpesčiai atrodo kitaip. Menkniekiai. Stengiamės daugiau būti drauge. Daugiau laiko skirti vaikams. Ne šiaip nuvesti į darželį, prausti ar migdyti. Kartu piešti, dėlioti dėliones, konstruoti, ir pasakos tapo ilgesnės, – šypsosi tėtis.
Ištverti sunkumai ir atrastas džiaugsmas paskatino šeimą dalintis patirtimi su kitais. Lina tapo Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacijų „Neišnešiotukas“ bei naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų „Padedu augti“ savanore. Kartais ji kartu su Saule lankosi Kauno klinikose, kur susitinka su neišnešiotų naujagimių mamomis ir dalinasi patirtimi. Ji žino, ką reiškia kas dieną bijoti dėl savo kūdikio gyvybės ir skendėti milijonuose klausimų.
Tuo metu, kai Lina pagimdė Saulę, Lietuvoje nebuvo plačiai kalbama apie neišnešiotus naujagimius, informacijos trūko, nebuvo su kuo pasikalbėti, pasidalinti rūpesčiais. Tai paskatino moterį suburti neišnešiotus vaikučius auginančias šeimas Tauragėje. Pernai ir šiemet Benečiai kartu su keletu šeimų kartu paminėjo Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną – lapkričio 17-ąją, kuri pasaulyje imta švęsti tais pačiais metais (2011 m.), kai gimė Saulė. Šeimos į dangų leido helio pripildytus balionus: baltus – tų mažylių, kurie neišgyveno, atminimui, spalvotus iš rankučių į dangų siuntė mažieji neišnešiotukai – juos stebinčių tėvelių mažieji stebuklai.