Pirmuosius 6 savo gyvenimo mėnesius itin aiškiai išreikšti tam tikri refleksai, susiję su pagrindinių kūdikio reikmių patenkinimu. Tai įgimti instinktai.
Čiulpimo refleksas. Natūralus instinktas: kūdikis čiulpia viską, kas papuola jam į burną: mamos spenelį, čiulptuką ar savo pirštą. Tai pagrindinis išgyvenimo instinktas, o aktyvus čiulpimas – svarbus kūdikio sveikatos požymis. Ypač svarbu išnaudoti šį instinktą kuo greičiau po gimimo – čiulpdamas spenelį kūdikis skatina mamos pieno gaminimosi procesą.
Griebimo refleksas. Jei įdėtumėte į kūdikio delnuką pirštą, mažylis jį stipriai suspaustų. Suspaustų taip, kad timptelėjus pirštą į viršų galima kilstelėti ir patį kūdikį. Šis refleksas palengva išnyksta apie 4-tą mėnesį.
Ieškojimo refleksas. Palieskite kūdikio skruostą, ir jis pasisuks į jūsų pusę. Švelniai perbraukite pirštu per lūpas – ir lūpos ims daryti čiulpimo judesius. Toks refleksas išlieka gana ilgai, kol vaikas maitinamas krūtimi arba iš buteliuko.
Kvėpavimo sulaikymo refleksas. Kūdikis turi ir apsauginį refleksą, kuris jam leidžia kurį laiką būti po vandeniu. Įeigos į jo plaučius automatiškai užsidaro ir vanduo į juos nepatenka. Po keleto mėnesių šis refleksas palengva ima silpti, todėl nusprendusiems kūdikį mankštinti vandenyje ir daryti nardinimo pratimus labai svarbu nepavėluoti ir pradėti tai daryti netrukus po gimimo – tada refleksas ne nyks, o tobulės, mažylis išmoks laiku sulaikyti kvėpavimą prieš nerdamas, tad nuo pat gimimo galės mėgautis maudynių ir nardymo teikiamais malonumais.
Išgąsčio refleksas. Stiprus garsas ar netikėtas padėties pasikeitimas kūdikiui išprovokuoja išgąsčio refleksą – mažylis staigiai išskečia rankutes praskėstais pirštukais. Tada jas vėl priglaudžia prie krūtinės, o pirštai standžiai susigniaužia. Dažniausiai po šio judesio kūdikiai pradeda verkti.
Žingsniavimo refleksas. Jei mažylį pakeltumėte vertikaliai taip, kad jo pėdutės liestų tvirtą paviršių, jis pradės judinti kojytes tarsi žingsniuotų. Sulaukus maždaug dviejų mėnesių šis refleksas išnyksta.
