59 metų Liucija į Santaros klinikas skubiai atvežta iš savo darbovietės. Moteris būdama darbe pasijautė blogai. Pasak medikų, moters kraujospūdis šoktelėjo net iki dviejų šimtų, ji jautė silpnumą, buvo sutrikusi kalba.
„Rankos negalėjau pajudinti ir po to sakė, kad kraujagyslė susiaurėjo čia kažkur. Bet paskui kažkaip atsigavau, dabar sakė, kad pastebės“, – sako vilnietė Liucija.
Pasak medikų, Liucijai labai pasisekė, mat esant tokiai būklei negalima delsti nė minutės, norint išvengti liūdnų pasekmių. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Pasirodo, kai kurios rajono ligoninės siekė pasipelnyti iš pacientų. Užuot veždamos ligonius į insulto gydymo centrus, imdavosi pačios juos gydyti.
„Tos įstaigos gydydavo pacientus su ūminiu insultu. Ne visais atvejais padarydamos kompiuterinę tomografiją, nenuveždamos į centrus. Tokiu būdu, aišku, gaudamos apmokėjimą už tų insultų gydymą, kas yra gerai apmokama paslauga“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos, buvo nustatyta net tokių atvejų, kai ligoninė bandė gydyti insultą, nors tam net neturėjo reikiamos įrangos ir galimybių.
„Nebuvo organizuojamas tokio paciento iškėlimas į insultų gydymo centrus. Arba dar blogesnė situacija tas pacientas keliamas į tas ligonines, kurios neturi kompetencijų gydyti“, – pasakoja direktorė Nora Ribokienė.
Sveikatos apsaugos ministerija patikrinusi septynias iš penkiolikos rajoninių ligoninių nustatė daugybę pažeidimų. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė tikina, kad ūmių insultų ligoninė negydo. Esą pasitaiko tokių atvejų, kai slaugoje įvyksta insultas, tuomet ligoniai paliekami vietoje pačių artimųjų prašymu – esą tai daroma tikrai ne dėl papildomų pinigų.
„Artimieji nesutinka transportuoti. Tik buvo viena klaida padaryta, kad mes nesusisiekėme su insultų centru ir nesikonsultavome, tačiau gydymas buvo gautas“, – teigia gydytoja Virgina Ruškienė.
Tokioms ligoninėms jau yra skirti įspėjimai. Ministerija siekdama pažaboti esančias spragas, imasi griežtinti reikalavimus. Jau nuo kitų metų greitosios medicinos pagalbos dispečeriai atsakydami į skambutį turės užpildyti klausimyną apie insultą. Jei bent į vieną klausimą bus gautas teigiamas atsakymas, pas pacientą greitoji pagalba turi būti siunčiama nedelsiant.
„Pirma, ar žmogus gali normaliai kalbėti,tam prašome pakartoti sakinį. Ar žmogus gali valdyti ranką ir trečias dalykas – veidas, ar nėra veido apatinės dalies paralyžiaus“, – kalbėjo gydytojas neurologas Dalius Jatužis.
Pasitvirtinus įtarimui dėl ūminio insulto, žmogus skubiai bus siunčiamas į artimiausią insulto gydymo centrą arba tarpinės pagalbos ligoninę. Į gydymo įstaigą pacientas turės būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą.
„Visi šeši insulto gydymo centrai, tai yra didžiosios ligoninės atlieka kompiuterinę tomografiją didžiajai daliai pacientų atlieka kompiuterinę tomografiją per 10-15 minučių nuo paciento patekimo į skubios pagalbos skyrių“, – pasakoja Insulto asociacijos prezidentė Daiva Rastenytė.
Pasak sveikatos ministerijos, šešiems insulto gydymo centrams ir penkioms tarpinės pagalbos ligoninėms iš Europos Sąjungos lėšų bus skirta daugiau nei 24 milijonai eurų. Pinigai bus skirti efektyvesniam insulto gydymui ir diagnozei.
