mane tai labiausiai užknisa šių laikų džentelmenai, kurie sėdi šalia, maloniai šnekučiuojasi, o paskui nė nekriuktelėję nueina...

versta greičiausiai is kokio 19 a. 3 desimtmecio straipsnio

18 tai man ir toks nei viens nei du lempiskas bl

36. Džentelmenas niekada nesiekia jokio indo su maistu, net ir to, kuris stovi arčiausiai jo. Jis visada prašo šalia sėdinčiųjų jį paduoti.

Tas geras, suranda durnesnį, kuris pasieks. Kam pačiam džentelmenui vargintis :D