Kuomet visoje Amerikoje, o gal net ir pasaulyje, minios žmonių traukė į kino teatrus „50 pilkų atspalvių“ romano ekranizacijos premjeroms, lietuviai išeivijoje šventė savo Tėvynės Nepriklausomybės metines. Šiaurės Vakarų pakrantėje susidomėjimas E. J. James erotiniu romanu turbūt dar didesnis nei kur kitur už Atlanto, kadangi būtent Sietle ir Portlende vyko pagrindinis šios autorės bestselerio veiksmas – tačiau mūsų kelionės į „Smaragdą“ (oficiali Sietlo pravardė – red. past.) tikslas tą savaitgąlį nebuvo tie išgarsėję Pilkieji atspalviai. Nepaisant „tradicinio“ lietingo oro, švęsti Lietuvos gimtadienio į Latvių salę rinkosi šiame labiausiai augančiame JAV didmiestyje apsigyvenę lietuviai ir mūsų tautai neabejingieji.
Baltijos šalių studijų Vašingtono universitete („University of Washington“) vadovas Guntis Smidchens kreipėsi į visus susirinkusius lietuviškai, nuoširdžiai džiaugdamasis 20-osiomis šios programos prie Skandinavijos studijų fakulteto metinėmis. Vieninteliame JAV, viename seniausiai įkurtų Šiaurės Vakaruose, valstybiniame universitete, dieniniame skyriuje galima mokytis visų trijų Baltijos tautų – estų, latvių ir lietuvių kalbų. Prie šios studijų programos kūrimosi Skandinavijos šalių fakultete finansiškai prisidėjo ir legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, tuo metu gynęs Seattle „Supersonics“ NBA komandos garbę, jau daugelį metų čia darbuojasi Amerikos lietuvė Irena Blekys, o savo gimtosios kalbos Vašingtono universiteto studentus dabar moko stažuotoja iš Vilniaus universiteto Aušra Valančiauskienė.
Specialiu vietinės Lietuvių Bendruomenės apylinkės atminimo žymeniu apdovanota ilgametė Vašingtono valstijos lietuvaičių vadovė Ina Bertulytė-Bray prisiminė Sietlo bendruomenės kūrimosi peripetijas: „dar pereito amžiaus penktajame-šeštajame dešimtmetyje galėjome oficialiai įkurti JAV LB Sietlo apylinkę, juk šioje vietovėje gyveno arti dešimties tūkstančių lietuvių, bet tuometiniams mūsų veiklos organizatoriams Antanui Minelgai ir Vytautui Lapatinskui gal pritrūko tvirtumo politiniais aspektais, juk ši organizacija skyrė daug dėmesio Nepriklausomos Lietuvos atstatymo klausimui, o tokiose kompanijose, kaip pavyzdžiui „Boeing“ dirbantiems mūsų tautiečiams greičiausiai buvo pavojinga aštriai reikšti savo nuomonę prieš tuometinės Tarybų Sajungos valdžią, juo labiau kai kurie jų darbo reikalais pastoviai skraidydavo į Rusiją...žodžiu, oficialiajame Lietuvių Bendruomenės žemėlapyje Sietlas atsirado tik 1974 metais”. Visgi, ir per keturis dešimtmečius neretai „Lietaus“ miestu vadinamajame Sietle nuveikta nemažai – neskaitant 1995 metais įkurtos lietuvių kalbos studijų programos „University of Washington” šiuo metu čia gyvuoja net keturios tautinių šokių grupės (vaikų „Labas“ ir „Linas“, paauglių „Lankas“ ir suaugusiųjų „Lietutis“), dauguma Vakarų pakrantėje gyvenančių mūsų tautiečių puikiai žino mišrų chorą „Vakarai“ bei „Lanko“ vasaros stovyklą. Jau trečią dešimtmetį skaičiuoja 1980-aisiais Inos Bertulytės-Bray įsteigtas, kas ketvirtį Sietlo bendruomenės naujienas nušviečiantis vietinis dviem kalbomis – angliškai ir lietuviškai leidžiamas laikraštukas „Tulpė Times”. Šiuo metu jį redaguoja Nomeda Lukoševičienė. Daugelis Šiaurės Vakaruose gyvenančiųjų yra buvę ir Roslyn, WA – ten esančios lietuviškos kapinės mini šimtametę pirmųjų mūsų tautos emigrantų istoriją šioje pakrantėje. Na, o jauniausias šio Vakarų pakrantės uostamiesčio lietuviškas kūrinys – 2012 m. balandį užgimusi lituanistinė „Lino“ mokykla (vadovė Inga Dabašinskaitė), kurią šiais mokslo metais lanko apie 30 mokinukų ir 10 suagusiųjų. Šių eilučių autorius renginio metu šiai lietuviškai mokyklai įteikė Lietuvių fondo paramos čekį. Kaip kad prieš antrąją Nepriklausomybės šventės programos dalį perfrazuodamas maestro Vytautą Kernagį, minėjo Lietuvių Bendruomenės apylinkės vice-pirmininkas Arvydas Lukoševičius, „Sietle lietuvių dienos bėga kaip šventė, o jei kam liūdna būtų, atvažiuokite pas mus...nenusivilsite“. Kraustytis į Sietlą pasiūlymo susilaukėme ir mes su Ingrida, vos tik tėčio pažįstamai nuo Kauno Technologijos universiteto laikų Aušrai Hawkridge sužinojus, kad persikrausčiau į Portlandą. Juk čia gimė ir išgarsėjo Bill Gates, įsikūrė Boeing, Amazon – netgi Sietlo pasididžiavime „Visatos adatoje“ („Space Needle“ televizijos bokšte – red. past.) pasaulio šalis žyminčios rodyklės „nepamiršo“ ir MS (Microsoft) krypties... ir kaip išdidžiai pažymi Wikipedia, „Smaragdas“ nuo 2013-jų metų yra labiausiai augantis Amerikos didmiestis ir jame ko gero daug daugiau žalių, nei pilkųjų atspalvių. Tačiau lietingą vasario pirmąjį mėnesio savaitgalį apžiūrinėdami pirmąją „Starbucks“ kavinę ir kitas Sietlo įžimybes...pasiilgome Portlendo ir „50 pilkųjų atspalvių“ įamžintos Lombardo gatvės. Įsitikinau, Sietle – kaip ir Kaune – gyventi galima, bet kažko trūksta, galbūt tyros meilės, kurios nebeliko rūsčiai šaltame Grėjaus pastate? Juk jinai užsimezgė Heathman viešbutyje „Rožių“ mieste, o „Smaragde“ nutrūko... būtent taip rašė E.J. James ir ekrane perteikė S. Taylor-Johnson.
