Baigusi mokyklą mergina šiuo metu džiaugiasi atostogomis, po sunkaus darbo. Toliau planuose yra savanorystė stovykloje, o nuo rudens planuoja studijuoti Kauno technologijos universitete (KTU) inžineriją.
Egzaminams pradėjo ruoštis likus 10 dienų
Ieva atvirauja, jog norėjo pasiekti kuo geresnių rezultatų, tačiau tikrai nesitikėjo, kad gaus visus 100-tukus. Egzaminams ji ruošėsi, tačiau ypatingo mokymosi būdo neturėjo – tiesiog stengėsi nepalikti jokių spragų.
„Visada prieš atsiskaitymus stengiausi ne iškalti, o suprasti medžiagą, nepalikti spragų, nes tolimesnėse temose dažnai susiduri su tuo, kas jau buvo praeita, todėl reikia stengtis suprasti“, – apie tai, kaip pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų pasakoja mergina.
Ruoštis egzaminams intensyviau mergina pradėjo likus vos 10 dienų iki egzaminų pradžios, o iki tol kartais išspręsdavo praėjusių metų egzaminus. Iš viso Ieva Kotryna laikė: lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, fizikos bei geografijos egzaminus.
Lengviausias egzaminas Ievai buvo matematikos, nes šis dalykas mokykloje jai visada labai gerai sekdavosi. „Pats egzaminas palyginus su buvusiais metais man pasirodė lengvesnis. O sunkiausias psichologiškai buvo lietuvių kalbos. Jis buvo pirmasis egzaminas ir buvo labai sunku suprasti, ar tikrai viską gerai atsakiau, sunku įvertinti savo darbą. Tai labai subjektyvus dalykas“, – įsitikinusi buvusi abiturientė.
Pirmiausia Ieva sužinojo matematikos egzamino balą, kuris merginos nenustebino, mat pasiekti aukščiausią balą iš šio dalyko ji tikėjosi, o lietuvių kalbos balas merginą nustebino labai, kaip ir likusių dalykai balai. Mergina jautėsi kaip sapne, labai džiaugėsi savo pasiekimais, o taip pat ja labai didžiavosi ir tėvai bei draugai.
Tėvai ją labai palaikė visus metus mokykloje. Mokytis jie skatino, tačiau niekuomet nevertė to daryti. „Neatsimenu tokių atvejų, kai tėvai būtų vertę mane mokytis. Priešingai, jie kaip tik skatindavo nesėdėti vien prie knygų, o nuveikti kažką linksmo, skirti laiko ir sau.
Taip pat jie stengdavosi ir neapkrauti manęs namų ruošos darbais, nes suprasdavo, kad ir taip patiriu daug streso, todėl mane palaikydavo, o ne apsunkindavo dar labiau. Aš pati turiu tokį charakterį, galbūt net perfekcionizmą, nes man nesinori palikti kažko neišmokto“, – šypteli mergina.
„Mokyklose yra per didelis krūvis“
Paklausta apie tai, koks indėlis buvo iš mokytojų pusės ir koks iš jos pačios, Ieva atsako, jog daug informacijos sužinodavo mokykloje, tačiau ji yra toks žmogus, kuriam sunku susikoncentruoti ir sutelkti visą savo dėmesį klasėje, todėl reikėjo nemažai pasimokyti ir savarankiškai namuose.
O kaip jai pavyko suderinti socialinį gyvenimą su mokslais, jei grįžusi namo skirdavo dėmesį mokymuisi? Ieva tikina, jog visada stengėsi pasilikti laiko sau, bendrauti su draugais ir neužsidaryti kambaryje su knygomis, išeiti, pabūti su savimi, nusiraminti, nes sėdėti visą laiką prie mokslų yra psichologiškai sunku.
Kadangi mokykla jau baigta, Ieva turi ir pastebėjimų dėl švietimo sistemos. Jos manymu, pamokų metu turėtų būti daugiau praktikos, nes šiuo metu yra vien teorija. Taip pat yra skiriamas per didelis dėmesys pažymiams. Net tėvai vaikus vertina pagal tai, kokius pažymius jie gauna.
„Mokyklose yra per didelis krūvis. 9–10 klasėje man reikėjo mokytis tokius dalykus, kurių žinojau, kad man ateityje neprireiks, pavyzdžiui, biologija. Tai man buvo kančia. Taip pat trūksta ir paskatinimų, motyvacijos vaikams, kad jie norėtų kažko siekti“, – pastebėjimais dalinasi pašnekovė.
Ieva turi ir patarimų tiems, kurių egzaminai dar tik laukia ateityje:
„Mano patarimas yra per daug nesureikšminti egzaminų ir neleisti, kas stresas užvaldytų. Tai nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti ar kaip sako mokytojai. Svarbiausia tai, kaip tu pats jautiesi ir neperžengti savo ribų.“
