Pabaigusios karą su rūkymu, civilizuotos šalys ėmėsi kito blogio – apsirijimo. Ši problema ypač aktuali Jungtinėse Valstijose, kur 7 iš dešimties vyresnių nei 20 metų žmonių kenčia nuo per didelio svorio, o 4 iš šių septynių – nuo apsirijimo. Tarkim, Rusijoje reikalai šiek tiek geresni: Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per didelį svorį turi 58 proc. gyventojų, o apsirijusių yra 25 procentai.
Tuo tarpu viršsvorį turinčių žmonių diskriminacijos darbe lygis palygintinas su rasinės diskriminacijos lygiu, mano Jeilio universiteto mokslininkai. Šiam reiškiniui netgi sugalvotas specialus terminas – „sizeism“ („gabaritizmas“). „Gabaritizmas“ pasireiškia apribojimais priimant į darbą apkūnius kandidatus, mažesniu atlyginimu, blogesnėmis karjeros perspektyvomis, pagaliau, tokie darbuotojai dažniau atleidžiami. Neteisybės šaknys – visuomenės stereotipai. Jeigu tu storas, reiškia tu tingus, nedisciplinuotas, nekompetentingas ir aplaidus – taip galvoja vidutinis statistinis darbdavys.
Slon.ru pasidomėjo, kaip dar pasaulyje pažeidžiamos viršsvorį turinčių žmonių teisės.
Dvigubi oro bendrovių bilietai
Kai kurios oro kompanijos kelia ypatingus reikalavimus drūtiems keleiviams. Amerikos pigių skrydžių bendrovė „Southwest Airlines“ reikalauja, kad „didelių gabaritų klientai“ pirktų sau du bilietus vienam reisui. „Air France“ reikalauja to paties, kitaip keleivio gali nepriimti į lėktuvą saugumo sumetimais. „British Airways“ nemokamai duoda stambiems klientams pailgintą saugos diržą, tačiau, jeigu tai nepadeda, reikalauja užmokėti už gretimą vietą. Kiek šios priemonės yra pagrįstos? Storuliai sukelia papildomų problemų oro vežėjams. JAV buvo atvejis, kai, skrendant iš Filadelfijos į Aliaską, vienas keleivis buvo priverstas visas 7 skrydžio valandas prastovėti – greta jo vietos esančioje kėdėje buvo įsitaisęs sunkiasvoris.
Be komforto yra ir grynai finansinių sumetimų. Tonis Webberis, buvęs Australijos oro kompanijos „Qantas“ vyriausiasis ekonomistas, tvirtina, kad nuo 2000 metų šio vežėjo reisais skraidančių keleivių vidutinis žmogaus svoris padidėjo 2 kilogramais. Dideliam laineriui, tarkime, „Airbus A380“, skrendančiam iš Sidnėjaus į Londoną, tai reiškia papildomas 472 dolerių išlaidas degalams, kurios, darant tris reisus per dieną, virsta 1 mln. dolerių per metus arba 13 proc. kompanijos pelno, gaunamo iš to maršruto. O dar reikia turėti galvoje aplinkai daromą žalą dėl papildomai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ekonomistai pasiūlė ir tokį kelią, kuriuo gali eiti oro kompanijos – pavyzdžiui, sverti keleivius kartu su bagažu prieš skrydį ir imti papildomą mokestį už kiekvieną „perviršio“ kilogramą, palyginti su nustatyta norma.
Bauda už dietos nesilaikymą
Apkūnūs žmonės brangiau atsieina valstybinėms socialinėms tarnyboms, kartu ir mokesčių mokėtojams. Pagal Šiaurės Amerikos „Draudimo aktuarijų draugijos“ paskaičiavimus 2009 metais viršsvorį turintys arba nutukę žmonės Kanados ir JAV biudžetams atsiėjo 127 mlrd. dolerių papildomų išlaidų sveikatos apsaugai, o dar 115 mlrd. dolerių prarandama dėl darbo našumo praradimo, susijusio su šia liga.
Arizonos valstijos valdžia ėmėsi ryžtingų priemonių ir privertė drūtuolius mokėti papildomą mokestį. Jos iniciatyva visi įmitę valstybinės programos „Medicaid“, numatančios teikti medicininę pagalbą nepasiturintiesiems, dalyviai, kurie ignoruoja daktaro rekomendacijas dėl raciono, turės kasmet mokėti į regiono biudžetą papildomai 50 dolerių. Baudos nereikės mokėti žmonėms, kurie linkę į nutukimą dėl sveikatos problemų ir vaikų turinčioms šeimoms. Šios iniciatyvos kritikai tvirtina, kad ir taip neturtingų Arizonos gyventojų piniginių pakratymas vargu ar padės jiems suliesėti. Kaip sako statistika, numesti svorį savo valios pastangomis ir išlaikyti pasiektą rezultatą penkerius metus sugeba tik 5 procentai amerikiečių.
Korporacinė bauda už juosmens apimtį
Valstybė gali stimuliuoti piliečių lieknėjimą, įvesdama papildomus mokesčius ir baudas. Arba ji gali perkelti išlaidas ir ant privataus sektoriaus pečių. Pastarąjį būdą pritaikė šiaip jau „liekna“ Japonija, kuri prieš ketverius metus nusprendė pradėti kovą su metaboliniu sindromu – būsena, kuriai būdingas nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje. Paprasti japonai greitai „pakrikštijo“ sindromą žodžiu „metabo“, kuris iš esmės tapo žodžio „dručkis“ sinonimu.
Vyriausybės potvarkiu visi japonai nuo 40 iki 74 metų privalo kiekvienais metais apsilankyti pas gydytoją pasitikrinti sveikatą. Šio patikrinimo metu išmatuojamas jų liemuo. Vyrams nustatyta norma yra 85 cm, moterims – 90 cm. Korporacijoms ir savivaldybėms iškeltas aiškus uždavinys – sumažinti „metabo“ skaičių 10 procentų iki 2012 metų ir 25 procentais iki 2015 metų. Tiems, kas neįvykdys „partijos plano“, gresia didelės baudos. Pavyzdžiui, stambiausiam kompiuterių gamintojui NEC nesėkmės atveju teks pakloti 19 mln. dolerių.
Japonų daktarai sako, kad žymiai didesnę žalą piliečių sveikatai daro rūkymas: rūkalių Tekančios saulės šalyje yra nepadoriai daug kaip išsivysčiusioje šalyje. Tačiau Japonijoje yra galingi tabako lobistai, trukdantys vykdyti efektyvią kampaniją prieš rūkymą. Kiti kritikai sako, kad už kovos su „metabo“ slepiasi valstybės siekis perkelti dideles medicinines išlaidas ant verslo pečių.
Bauda už fizinio pasirengimo patikrinimo neišlaikymą
Didžiojoje Britanijoje nutukimo problemą ėmėsi spręsti pats premjeras Davidas Cameronas 2011 metais jis grasino įvesiąs „riebųjį mokestį“ (pagal analogiją su Danija ir Vengrija), 0 2012 metais valdžia pradėjo skirti baudas už viršsvorį policininkams. Vidinio tyrimo rezultatai šokiravo policijos vadovybę: iš 11 500 Londono policijos karininkų ir etatinių darbuotojų 44 proc. turėjo viršsvorį, 19 proc. buvo apkūnūs, o 1 proc. kentėjo dėl nutukimo. Dabar iš policininkų, kurie neišlaikė fizinio pasirengimo patikrinimo tris kartus atims 8 proc. atlyginimo. Kai kuriems karininkams tai gali atsieiti 4700 dolerių per metus.
D. Britanijos VRM vadovybė pritarė iniciatyvai, tačiau eiliniai darbuotojai liko nepatenkinti. Greta policijos biudžeto sumažinimo 20 proc. ir pensinio amžiaus padidinimo tai panašu į eilinį vyriausybės bandymą sutaupyti tvarkos saugotojų sąskaita. Gaila, kad panašūs tyrimai nebuvo atliekami Rusijoje. Įdomu būtų sužinoti, kiek „atsiganiusių“ policininkų liko tarnauti po ministro Rašido Nurgalijevo pažado atleisti po testavimo procedūros „storus ir pilvotus“.
