Akivaizdu, kad pati atokiausia Antarktidos vieta yra tikrai pavojinga: neturint galimybės sušilti ir susirasti maisto, žmogus gana greitai mirtinai sušaltų. Tačiau bičių įgėlimui ypač alergiškiems žmonėms Antarktida gali pasirodyti kaip patraukli kelionių kryptis, nes tai vienintelis žemynas, kuriame šie vabzdžiai negyvena.
Tačiau žemėje yra daugybė kitų vietų, kuriose dėl atmosferinių, geologinių, zoologinių ir antropologinių procesų, kyla didelis pavojus žmogaus sveikatai bei gyvybei. Tekste pateikiamas pačių pavojingiausių vietų penketukas, tačiau svarbu pažymėti, kad jų yra daug daugiau.
1. Everesto viršūnė
Visiškai nenuostabu, kad Everestas patenka į šį sąrašą. Tai ne tik pats aukščiausias kalnas pasaulyje (nors yra žmonių, nesutinkančių su šia nuomone), bet ir pats sudėtingiausias alpinistų iššūkis.
Tyko daugiau pavojų, nei gali atrodyti: be rizikos žūti nukritus ant uolų, kopiant reikia saugotis ir žemės drebėjimų, sukeliančių milžiniškas sniego griūtis. Viena tokia lavina 2015 m. balandžio mėnesį pražudė net 19 stovyklavietėje buvusių alpinistų.
Neretai žmonių gyvybes pasiglemžia atšiaurios oro sąlygos. Pavojų kelia ir aukštumų liga, kurios simptomai, pasak „LiveScience“, prasideda maždaug 2 440 metrų aukštyje. Rimtesnė šios ligos forma pradeda veikti sveikus žmones jau kiek didesniame nei kilometro aukštyje.
Kopiant į viršų, mažėja ne tik oro slėgis, bet ir deguonies koncentracija. Tai apsunkina kvėpavimą, o oro trūkumas sukelia svaigulį, galvos skausmą, pykinimą, dūsimą, nuovargį ir daugybę kitų simptomų. Kaip praneša Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba, simptomai paprastai pablogėja naktį.
Ignoruojant šiuos simptomus arba įkopus į viršūnę, kuri yra maždaug 8,8 km aukštyje, gali pasireikšti aukštumų smegenų edema, kai dėl deguonies trūkumo pradeda tinti smegenys. Išskyrus kartais pasireiškiančias haliucinacijas, žmonės su smegenų edema dažnai nesupranta, kad jų sveikatai gresia pavojus, ir mano, kad jiems viskas yra gerai.
Smegenų edemos gydymą reikia pradėti nedelsiant, nes pavėlavus, ši liga dažnai būna mirtina. Būtent dėl smegenų tinimo žuvo nemažai į Everestą kopusių žmonių. Be to, su suprastėjusia smegenų funkcija yra siejama dar daugybė mirtinų sušalimų ir nukritimų.
Įkopę į maždaug 8 km aukštį, alpinistai patenka į taip vadinamą „mirties zoną“. Deguonies koncentracija yra maždaug tris kartus mažesnė nei jūros lygyje. Kaip pažymi „Gizmodo“, tokiame aukštyje, žmogaus kūnas deguonį sunaudoja greičiau, nei žmogus spėja kvėpuoti, taigi užsibuvus ten per ilgai, mirtis yra neišvengiama.
2. Vanuatu
Neužtektų tik pasakyti, kad rytinė Naujosios Zelandijos pakrantė yra viena pavojingiausių vietovių Žemėje. Šį regioną dažnai purto žemės drebėjimai ir cunamiai, deja, jų prognozuoti yra beveik neįmanoma. Gamta gali būti negailestinga žudikė, tačiau ar mūsų planetoje yra vieta, kur stichinės nelaimės vyksta dažniau nei kitur?
Svarbu paminėti Jungtinių Tautų universiteto paskelbtą Pasaulio rizikos ataskaitą. Joje valstybės yra sureitinguotos pagal stichinės nelaimės tikimybę ir jos potencialų poveikį šaliai. Remiantis duomenimis, surinktais 2012–2016 m., Vanuatu yra šio sąrašo viršuje.
Kaip praneša „BBC Earth“, ši Ramiojo vandenyno salų valstybė yra nuolat siaubiama žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų ir audrų. Deja, Vanuatu neturi reikiamos infrastruktūros nuo jų apsisaugoti bei vėliau sutvarkyti stichijų padarytą žalą. Antroji šiame sąraše yra Tonga, susidurianti su tomis pačiomis problemomis, išskyrus ugnikalnių išsiveržimus. Vietoje jų Tongos gyventojai dažnai kenčia nuo sausrų.
Filipinai yra trečioje vietoje, nes dauguma šios valstybės miestų yra nepritaikyti stichinėms nelaimėms. Negana to, šalis dažnai su patirta žala tvarkosi ne taip sklandžiai, kaip kitos šalia esančios valstybės. Pakankami ištekliai yra labai svarbūs, nes kilus pavojui, nelygybė ir skurdas gali pražudyti.
3. Kivu ežeras, skiriantis Kongo Demokratinę Respubliką ir Ruandą
Jūs tikriausiai niekada nesate girdėję apie šią vietą, tačiau 1986 m. Nioso ežeras pražudė daugybę šalia gyvenusių žmonių. Šiame vulkaniniame, šiek tiek išsisluoksniavusiame ežere per šimtmečius susikaupė milžiniškas kiekis vandenyje ištirpusio anglies dioksido.
Nors yra spekuliuojama, kad šią nelaimę galėjo sukelti nuošliauža, tiksli nelaimės priežastis vis dar nežinoma. Tačiau, kad ir kas tai lėmė, rugpjūčio 21 d. įvyko masinis bespalvio ir bekvapio anglies dioksido išsiskyrimas. Nuodingos dujos nusileido šlaitais ir, užpildžiusios visą slėnį, uždusino daugiau nei 1 700 miegančių žmonių. Kai kurie iš žuvusiųjų gyveno net už 24 km nuo ežero.
Panašus incidentas įvyko ir prie netoliese esančio Monouno ežero. Abi šios katastrofos buvo pavadintos limniniais išsiveržimais. Laimei, po Nioso katastrofos prancūzų mokslininkai ežere įdiegė specialius dujų šalinimo vamzdžius, kurie užtikrina, kad anglies dioksidas nebesikauptų vandenyje. Kaip praneša „Slate“, mokslininkai taip pat įdiegė ir saulės energija varomą perspėjimo sistemą.
Taip prasideda Kivu ežero istorija.
Ežeras skiria dvi valstybes: Kongo Demokratinę Respubliką ir Ruandą. Jis yra 2 000 kartų didesnis už Nioso ežerą, o jo pakrantėse gyvena apie 2 mln. žmonių. Šiame ežere taip pat yra beprotiškai daug metano ir anglies dvideginio, taigi tikimybė, kad kitas limninis išsiveržimas įvyks būtent čia, yra labai didelė. Tik šiuo atveju mirtų daug daugiau žmonių.
Metanas yra labai brangios dujos, todėl abi šalys susitarė kartu pradėti jų išgavimą. Tačiau jie turi būti ypatingai atsargūs. Kaip teigia mokslininkai, jeigu su metanu, kuris dabar yra įkalintas po giliausia ežero vieta, bus elgiamasi neatsargiai, jis gali žaibiškai išsiskirti į atmosferą ir pražudyti visus šalia esančius žmones.
4. Siera Leonė
Žinoma, pavojų kelia ne tik gamta. Jeigu skaitote šį sąrašą, gali būti, kad jums dar nėra 30-ies, o jauniems žmonėms pasaulis gali būti labai pavojingas.
Neseniai „The Guardian“ atlikta Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų analizė atskleidė, kad Siera Leonė yra pati pavojingiausia vieta gyventi 15–29 m. asmenims. Tikimybė, kad šioje valstybėje mirs tokio amžius žmogus 2015 m. buvo 1 iš 150. Analizėje taip pat pabrėžiama, kad Siera Leonėje 100 000 gyventojų tenka 671 jaunuolio mirtis. Toks mirtingumas pralenkia net, tikriausiai, šiuo metu pačią žiauriausią vietą pasaulyje – Siriją, kur 100 000 gyventojų tenka 570 mirčių.
Siera Leonė yra viena skurdžiausių valstybių. Joje yra tik labai ribota prieiga prie saugaus ir švaraus geriamo vandens, o prasta sveikatos priežiūros infrastruktūra tik dar labiau apsunkina situaciją. Valstybėje neseniai įvyko Ebolos protrūkis, o nuo 1991 iki 2002 m. šalyje siautė kruvinas pilietinis karas.
5. Jeloustounas
Ne, nes neturime omenyje nacionaliniame parke atrastos kalderos. Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų geologijos tarnyba, tikimybė, kad ji artimiausiu metu išsiverš yra ypatingai maža – 1 iš 730 000. Ir net jeigu ji išsiveržtų, mažai tikėtina, kad tai būtų superišsiveržimas, kurio metu išsilietų mažiausiai 1 000 kubinių kilometrų vulkaninės medžiagos.
Tokios nelaimės metu greičiausiai išsilietų lava arba įvyktų hidroterminis sprogimas – šie reiškiniai daug dažnesni. Bet šiuo metu po kalderos paviršiumi nėra pakankamai išsilydžiusios magmos, kad ji išsiveržtų. Tikriausiai nieko nenutiktų net ir numetus ant jos atominę bombą.
Tačiau Jeloustoune daug pavojingesnės yra karštosios versmės, kurios per parą galėtų visiškai ištirpinti jūsų kūną. Ar žinojote, kad nedideliame Aidaho valstijos plote, kuris patenka į Jeloustouno nacionalinį parką, žmogus negali būti teisiamas už ten padarytus nusikaltimus, įskaitant ir nužudymą?
