• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prasidėjus šaltajam sezonui, individualaus būsto šeimininkai susiduria su netikėtomis „žiemos išdaigomis“: užšalę vandens vamzdžiai, storėjantis sniego sluoksnis ant stogo ar nutįsę varvekliai. Keli paprasti žingsniai padės užtikrinti komfortą, saugumą bei išvengti papildomų išlaidų pavasarį.

Prasidėjus šaltajam sezonui, individualaus būsto šeimininkai susiduria su netikėtomis „žiemos išdaigomis“: užšalę vandens vamzdžiai, storėjantis sniego sluoksnis ant stogo ar nutįsę varvekliai. Keli paprasti žingsniai padės užtikrinti komfortą, saugumą bei išvengti papildomų išlaidų pavasarį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1. Apšiltinkite vandentiekio vamzdžius

Paspaudus šaltukui privačių ar sodo namų savininkai dažnai susiduria su nemalonumais dėl sutrikusio vandens tiekimo. „Vilniaus vandenys“ duomenimis, vandentiekio vamzdžiai gali užšalti, kai patalpose temperatūra nukrenta žemiau +5 ºC ar lauke esantys privatūs vandens tinklai pakloti per mažame gylyje. „Keletą metų šaltuoju sezonu temperatūrai nukritus žemiau 25 ºC laipsnių, pro nešildomą palėpę pravesti vamzdžiai užšaldavo. Bandėme dėti karštą lygintuvą, pilti karštą vandenį, kaitinti fenu, tačiau visos priemonės padėdavo tik trumpam laikui“, – pasakoja privataus namo gyventojas Algis Šimukauskas. Specialistai pataria atidžiai apžiūrėti rūsius, garažus ar kitas nešildomas patalpas, kuriose yra vandentiekio įrengimai ir vamzdynai – ar nėra išdaužtų langų, plyšių sienose, blogai užsidarančių durų, langinių. Atvirus vandentiekio vamzdžius nešildomose patalpose būtina papildomai apšiltinti šilumą sula ikančiomis medžiagomis.

REKLAMA

Tiesa, termoizoliacijos sluoksnis ne visada apsaugo nuo užšalimo. Priklausomai nuo izoliacijos storio, jį tik pavėlina. „Tokiu atveju naudinga ant išorinių vamzdžių primontuoti ar į sunkiai pasiekiamus, užbetonuotus ar po žeme esančius vamzdžius įleisti šildymo kabelius. Pastaruoju atveju kabeliai turi būti tinkami geriamam vandeniui“, – sako santechnika prekiaujančios bendrovės „Tausana“ direktorius R. Jurgelaitis. Savaiminio reguliavimo kabeliai išskiria šilumos kiekį priklausomai nuo temperatūros. Jeigu aplinkos temperatūra krenta, kabelis išskiria daugiau šilumos, jeigu kyla – mažiau. Dėl šios savybės elektros sunaudojama optimaliai, ne daugiau, nei kainuotų susprogusių vamzdžių pakeitimas arba rūpesčiai praradus vandens tiekimą.

REKLAMA
REKLAMA

2. Sureguliuokite plastikinius langus

Anksčiau langų paruošimui prieš žiemą skirdavome kur kas daugiau dėmesio: kamšydavome tarpus, kuriuos užklijuodavome juostomis, silikonu užsandarindavome stiklo ir rėmo sujungimą. Šiandien didžioji dalis būstų savininkų, įsidėję hermetiškus plastikinius langus, mano, kad viskas jau padaryta. Pasak langų specialistų, net ir naujus plastikinius langus reikia paruošti žiemai. Dažnai varstomų langų ar plastikinių balkonų durų stakta bei varčia šiek tiek išsikreipia. Todėl prieš žiemą svarbu sureguliuoti varčias - langų prisispaudimo stiprumą. Kuo tarpinė geriau prisispaus prie lango rėmo, tuo mažiau šaltis turės šansų prasiskverbti vidun. Taip pat svarbu specialiomis gumai skirtomis priemonėmis sutepti ir lango tarpines, kad dėl žiemos šalčių langai neprišaltų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

3. Išvalykite lietvamzdžius ir latakus

Neretai lietvamzdžių sistema būna užsikimšusi rudeniniais lapais, šakelėmis ir kitomis šiukšlėmis. Įvairios nuolaužos sudaro kliūtį lietaus vandeniui ir tirpstančiam sniegui. Todėl lietvamzdžius svarbu išvalyti.

REKLAMA

Kur kas didesnę problemą sukelia latakuose užšalęs vanduo. Žiemą iš vidaus sklindanti šiluma arba saulės spinduliai įšildo stogą iki 0 ºC laipsnių temperatūros, o nutekėjęs ištirpusio sniego vanduo užšąla latakuose bei lietvamzdžiuose. Taip susidaro ledo kamščiai, apledėjimai ir, galiausiai, susiformuoja varveklius. Siekiant išvengti šios problemos, į lietvamzdžius bei latakus montuojami savireguliuojantys šildymo kabeliai. Priklausomai nuo temperatūros, jie neleidžia užšalti susidariusiam vandeniui ar virš stogo susidaryti jūsų ir vaikų gyvybei pavojingiems varvekliams.

REKLAMA

4. Apsisaugote nuo sniego nuošliaužų

Storas sniego sluoksnis bei susikaupęs ledas gali pažeisti stogo dangą bei lietvamzdžius. Esant galimybei, susikaupusį sniego sluoksnį būtina nuvalyti, o kad ant stogo nesusidarytų ledas, svarbu pasirūpinti tinkama palėpės oro cirkuliacija.

Pavasarį ar esant atlydžiui, sniego nuošliaužos gali apgadinti stogo kraštą, nuplėšti latakus, lietvamzdžius. Be to, tai kelia pavojų esantiems šalia pastato. Apsauginę funkciją atlieka specialiūs sniego gaudytuvai, montuojami puse metro atstumu nuo stogo krašto. Santechnika prekiaujančios įmonės „Tausana“ ekspertas R. Jurgelaitis pataria pasirūpinti šildymo kabeliais. Apatinėje stogo dalyje instaliuoti šilumą skleidžiantys kabeliai neleidžia susidaryti sniego pusnims ant dangos. „Kaip šią įrangą sumontuoti, kokio galingumo kabelis parenkamas ir kitais klausimais verta pasikonsultuoti su ekspertais“ – pataria specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

5. Pasirūpinkite slidžiais laiptais

Slidūs ir apsnigti laiptai – tai namo dalis, kuria privalo pasirūpinti kiekvienas būsto savininkas, ypač šeimos su mažais vaikais. Kad išvengtumėte nelaimės, būtina laiptus barstyti smėliu ar druska. Tačiau pastaroji gadina laiptų dangą, o atitirpęs smėlis patenka ant batų ir nešasi į namus. Be to, smėlio atsargas būtina pasiruošti iš anksto. Kur kas lengvesnis ir patikimesnis variantas – abrazyvinės juostelės, kurios užklijuojamos ant paviršiaus. Juostelė su šiurkščiu paviršiumi gali būti klijuojama visose vietose, kur yra tikimybė nukristi ir susižaloti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų