Faraono gyvatė
Šis chemijos bandymas, ko gero, vienas iš pačių žinomiausių. Jis dažnai demonstruojamas pačiose pirmosiose chemijos pamokose mokykloje, norint sudominti jaunuosius mokinius, ir šansų yra, vaizdas užburiantis. „Gyvatės“ atsiradimo ir greito augimo paslaptis ta, kad kaitinamas gyvsidabrio tiocianatas (baltas, į kreidą panašu gabalėlis filmuko pradžioje) greitai išsiskaido ir padidėja jo tūris. Perspėjimas! Jeigu jūs iš kažkur gavote gyvsidabrio tiocianato, nekartokite bandymo namuose: tokio „nekalto“ pavidalo gyvsidabris ne mažiau pavojingas, negu esantis termometre.
Rubenso vamzdis
Rubenso vamzds – tai neįtikėtinai gražus fizikos eksperimentas, kažkuo panašus į vadinamuosius šokančius fontanus. Tik vietoje vandens čia matome šokančią ugnį, kuria galima grožėtis ne tik vasarą miesto parke. Bandymas demonstruoja garso virpesius vamzdyje su skylėmis. Vienas vamzdžio galas prijungiamas prie dinaminio garsiakalbio, o kitas – prie degiųjų dujų šaltinio (pavyzdžiui, propano baliono). Įjungus dinaminį garsiakalbį priklausomai nuo garso bangų vamzdyje susidaro padidinto ir sumažinto slėgio sritys. Kuo aukštesnis slėgis, tuo daugiau dujų teka pro skyles ir tuo didesnė liepsna. Šioje vaizdo medžiagoje eksperimentas buvo atliktas žaidimo „Tetris“ tema. „YouTube“ bandymai su Rubenso vamzdžiu gana populiarūs. Naujai galima įvertinti ir klasikinę muziką (Edvardo Grygo „Kalnų karaliaus oloje“), ir šiuolaikinę („Reckoner“ Radiohead, „Gangnam Style“ PSY). Perspėjimas! Apie žaidimų su ugnimi pavojingumą žino net maži vaikai, todėl neleiskite, kad smalsumas nugalėtų sveiką protą.
Muilas mikrobangų krosnelėje
Muilo kaitinimo mikrobangų krosnelėje bandymai labai populiarūs tarp mėgstančių žiūrėti vaizo klipus „YouTube“. Ne viena buitinė mikrobangų krosnelė nukentėjo nuo dažniausiai jaunų ir neprotingų eksperimentatorių. Tad vėl perspėjimas. Šio bandymo nereikia kartoti namuose, jeigu krosnelės jums dar gali prireikti, kitaip turėsite ją tuojau pat išmesti. Tai štai, krosnelę įjungus, mikrobangos iš pradžių įkaitina vandenį, kurio yra muilo sudėtyje. Tada tas vanduo virsta garais. Plėsdamiesi garai slegia muilo kietą pagrindą – riebalų rūgščių natrio druskas. Dėl to paviršiuje susidaro burbuliukai, pro kuriuos vėliau prasiverčia garai, palikdami akytą struktūrą
Ne visai naminis ugnikalnis
Šis chemijos bandymas parodo, kaip iš po ranka turimų priemonių (amonio dichromato, metalinio lakšto, balanos ir degtukų) galima sukurti tikrą naminį ugnikalnį. Vykstant skilimo reakcijai amonio dichromatas gražiai dega, primindamas miniatiūrinio ugnikalnio išsiveržimą. Tiesą sakant, gal ir gerai, kad padaryti tokį naminį Vezuvijų ne taip jau ir lengva dėl sunkiai gaunamo amonio dichromato. Kitaip kas žino, kuo visa tai pasibaigtų.
Eksperimentai su sausu ledu – ne tik puikus reginys dėl susidarančių dūmų kamuolių, bet ir praktiškas dalykas per vasaros karštį, kada kiekvienas vėsos gurkšnelis neša išsigelbėjimą. Sausas ledas maloningai parūpins iš karto šimtą tokių „gurkšnių“, tačiau ir čia reikia elgtis labai atsargiai. Perspėjimas: šio ledo negalima liesti plikomis rankomis, nes dėl žemos temperatūros jis gali nusvilinti pirštus. Sausą ledą naudoja ir iliuzionistai savo magiškuose pasirodymuose, vieną iš tokių pasirodymų galėjote matyti filme šais metais sukurtame trilryje „Apgaulės meistrai“ („Now You See Me”). O šiame filmuke autorius sau iškėlė uždavinį padaryti didžiulį burbulą iš indų plovimo skysčio, distiliuoto vandens, glicerino ir, žinoma, sauso ledo. Kad jam gavosi amonio dichromatas – galima pažiūrėti klusantis malonios muzikos ir netgi sulėtintai.
