„Iš tikrųjų ne kartą esame susidūrę su tradiciniais, deja, ne visada teisingais, žmonių įsitikinimais, kodėl jiems nereikia turto draudimo. Itin populiaru manyti, kad dega tik kaimyno tvartas, o savas visada išliks nepaliestas. Kita dažna tendencija – manyti, jog namuose nėra vertingo turto, todėl net neverta investuoti lėšų į jo apsaugą. Mūsų patirtis rodo, kad nuomonė pasikeičia jau po pirmojo susidūrimo su vagimis ar gaisru. Gana daug žmonių pirmą kartą apsidraudžia jau po to, kai bent kartą nukentėjo nuo kokio nors įvykio. Ypatingai poreikis draustis išauga, kai šalyje praūžia gamtos stichija arba netoliese įvyksta nelaimė. Nors mūsų duomenimis, pernai Lietuvos rinkoje turto draudimas augo 7,7 proc. (BTA atveju turto draudimas augo 22 proc.), tikimės, kad šiemet jis augs dar labiau“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė.
Specialistės teigimu, situacija gana liūdna – šiuo metu turtą apdraudęs yra tik kas ketvirtas gyventojas. Dažna priežastis yra žinių stoka ir visuomenėje vis dar gajūs mitai. Specialistė išskiria penkis populiariausius.
Neturiu turto – neturiu ko drausti
Pasak D. Strazdienės, taip mąsto dažnas, kol nepatiria nelaimės. Draudimo bendrovė BTA siūlo atlikti paprastą testą: apsižvalgyti aplink save ir įvertinti, kuo vilkite, ką avite, kokią rankinę ar kokius papuošalus nešiojate, kokią kosmetiką naudojate, ant kokios sofos sėdite, koks telefonas, kompiuteris ar planšetė yra priešais jus. Visus šiuos daiktus įvertinus eurais, greičiausiai susidarys nemenka pinigų suma. Verta prisiminti, ar vis dar laikote savo pinigus juodai dienai ne banke? Be to, svarbu ir pasvarstyti, ar praradus šiuos daiktus, lengvai galėtumėte juos pakeisti naujais?
Man niekada nieko nenutinka
Specialistės teigimu, tikimybė, kad atsitiks nelaimė, visiems yra ta pati. Dažniausiai nutinka vandentiekio avarijos, turto vagystės arba gamtos stichijos sukelia liūdnų padarinių. Kaip rodo draudimo bendrovės BTA statistika, žalą patiria vidutiniškai 2 žmonės iš 100. T.y., tikėtina, kad vienerių metų laikotarpyje vieno iš 50 žmonių turtas nukentės kokio nors atsitikimo metu. Beveik pusė įvykių būna susiję su vandentiekio avarijomis – tai namuose trūko vamzdis, tai kaimynas užpylė. Dar dešimtadalio apsidraudusiųjų turtas nukenčia dėl gamtos stichijų: uraganinių vėjų, stiprių liūčių ar netikėtos krušos.
Turto draudimas – prabanga
BTA specialistė siūlo įvertinti galimo prarasti turto vertę ir vienkartinę įmokos sumą, kuri ateityje gali padėti išvengti labai daug nepatogumų. Tarkime, asmuo parado turtą dėl gaisro, jis gauna vidutinį lietuvišką atlyginimą - 665 eurų. Tokiu atveju, norint atstatyti sudegusį namą, kurio vertė 100 tūkst. eurų, jam tektų dirbti daugiau kaip 12,5 metų vien turėto gerbūvio atstatymui, pamirštant valgyti, pirkti naujus daiktus, keliauti ir pramogauti.
Turto draudimas vidutiniškai kainuoja 70 eurų. Tai yra 3 kartus mažiau, nei dažniausiai Lietuvos keliuose sutinkamo automobilio „Volkswagen Passat“ kasko metinis draudimas. Per mėnesį jis kainuoja tiek pat, kiek 1 bilietas į kiną, o per savaitę – tiek, kiek kavos puodelis kavinėje ar 1 litras automobilio kuro.
Man nereikia drausti turto, nes esu įsirengęs signalizaciją, laikau šunį arba gyvenu su visuomet namie esančia uošve
Draudimo specialistė pritaria, kad įsirengti signalizaciją namuose išties verta. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai suveikia signalizacija, turtas jau yra nukentėjęs, signalizacija padeda tik anksčiau sureaguoti ir sumažinti žalą. Ne paslaptis, kad tokios nelaimės kaip vagystė ar gaisras įvyksta netikėtai ir trunka 1 – 15 min., tad apsaugos tarnybos ne visada suspėja sureaguoti. Vagystės, o ypač gaisro atveju patiriami nuostoliai būna milžiniški ir siekia šimtus tūkstančių eurų. Be to, tokių nelaimių metu dažniausiai sugadinama ar prarandama labai didelė dalis arba ir visas užgyventas turtas. Todėl nei signalizacija, nei uošvė parasto turto jums nekompensuos.
Draudikai niekada nemoka išmokų
D. Strazdienė dar kartą pabrėžia, kad 2 apsidraudusieji bendrovėje iš 100 turėjo turto draudimo nuostolių, kuriuos kompensavo BTA, o bendrai praėjusiais metais BTA iš viso užregistravo net 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo daugiau kaip 27 mln. eurų draudimo išmokų. Užpernai buvo išmokėta daugiau kaip 26 mln., o 2012 m. – virš 24 mln. eurų.
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA pernai metus užbaigė pelningai. BTA duomenimis, neaudituotas ikimokestinis bendrovės pelnas siekė apie 4,7 mln. eurų. Tarp pelningiausiųjų draudimo rūšių sparčiausiai augo nelaimingų atsitikimų ir turto draudimas, atitinkamai 24 proc. ir 22 proc. Bendrovė šalies rinkoje išlaikė pirmaujančias pozicijas pagal bendrąjį civilinės atsakomybės, laidavimų, komercinį transporto privalomąjį draudimą.
