Nors pasaulyje daugėja įvairiausių socialinių tinklų, vis daugiau žmonių supranta, koks didžiulis turtas gali būti jų asmeniniai duomenys ir stengiasi juos saugoti po devyniais užraktais. Priešingybė – skirtingų įstaigų kaupiami duomenys apie orą, transportą, viešas paslaugas ar nusikaltimus.
Informaciją kaupiančios organizacijos raginamos atsiverti ir savo sukauptus nuasmenintus duomenis paversti kuo labiau prieinamus aktyviems žmonėms. Iš jų programuotojai, dizaineriai, analitikai ir kiti specialistai jau yra sukūrę itin naudingų ir kasdienybę palengvinančių dalykų. Vieni jų padeda išsirinkti vietą pavalgyti, išmatuoti atstumą tarp objektų, kiti – sutelkia gyventojus parodyti miesto bėdas ir reikalauti pokyčių. Žemiau pateikiame 5 įdomiausius produktus, sukurtus naudojant viešai prieinamus institucijų duomenis.
Tinklalapis DontEat.at yra sukurtas, naudojant viešai internete pateikiamus duomenis apie sanitarinę Niujorko restoranų būklę. Jeigu restoranas nesilaiko higienos normų ir tikrintojai jo savininkus jau yra įspėję, į tokią maitinimo įstaigą užsukęs ir programėlėje prisijungęs žmogus gauna žinutę apie tai, kad, pavyzdžiui, čia jis gali sutikti žiurkių ar tarakonų.
Programėlės WalkScore.com tikslas – skatinti žmones daugiau vaikščioti pėsčiomis. Internete suvedę adresą JAV, Kanadoje, Australijoje, gyventojai gauna informaciją, kokie parkai, vaikų darželiai ar barai yra aplink ir kokį kelią tektų iki jų paėjėti. Be balų, skiriamų už galimybes po kaimynystę vaikščioti pėsčiomis, šiame tinklapyje galima pamatyti ir kiek prieinamas viešasis transportas, tad programėlės kūrėjai prisideda ir prie aplinkos taršos mažinimo.
Atsidarę tinklalapį FixMyStreet.com gyventojai tokio pat produkto gali užsimanyti ir Lietuvoje. Šiame tinklapyje Didžiosios Britanijos gyventojai žymi konkrečiose gatvėse pastebėtas negeroves – duobes, šiukšles, grafičiais išterliotas sienas, netvarkingai pastatytus automobilius, pavojingai svyrančius medžius. Šalia nurodoma ir kiek problemų jau sutvarkyta.
Lietuvių sukurtas startuolis PlaceILive.com taip pat kaupia informaciją apie miestų gyvenimą. Tinklapyje suvedę konkretų adresą, gyventojai sužino ne tik kokios įstaigos, paslaugų teikimo vietos, parduotuvės yra įsikūrusios aplink, bet ir kiek kaimynystėje bedarbių, koks vidutinis uždarbis ar nusikalstamumo lygis. Išsibandęs Lietuvoje, kitą savaitę šis startuolis oficialiai pradeda teikti išmanios kaimynystės informaciją Niujorke, San Franciske, Londone, Berlyne ir Čikagoje.
Kita lietuvių sukurta programėlė – Trafi.com – taip pat jau peržengė vietinę rinką. Realiu laiku viešojo transporto informaciją pateikianti programėle tapo neatsiejamu kasdieniu atributu gyvenantiems Stambule Turkijoje bei San Paule ir Rio de Žaneire Brazilijoje.
„Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, atvirų duomenų panaudojimas gali generuoti iki 140 milijardų eurų per metus. Institucijos yra prikaupusios įvairiausių duomenų, kurių didelė dalis šiuo metu nugula saugyklose ir yra nenaudojami. Tereikia energingiems ir ambicingiems žmonėms prie jų prieiti, pažvelgti kūrybiškai ir galėsime džiaugtis produktais, kurie miestiečiui palengvina gyvenimą“, - sako VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.
Naujomis originaliomis programėlėmis, sukurtomis iš atvirų duomenų, internetas bus praturtintas ir po šį savaitgalį daugiau nei 30-yje pasaulio šalių vykstančio maratono „International Open Data Fest“. Šio tarptautinio renginio dalimi bus ir Lietuva – penktadienį vakare prasideda VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamos atvirų duomenų dirbtuvės (hakatonas) „Open Data Fest 2015“. Į komandas susibūrę ir idėjas, ką įdomaus galima nuveikti su Vilniaus savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Statistikos departamento ir kitų institucijų atvirais duomenimis, išsigryninę dizaineriai, programuotojai, analitikai, verslo vystytojai ir kiti aktyvūs piliečiai intensyviai dirbs 48 valandas, o jų sukurti produktai bus pristatyti sekmadienį vakare.
Atviri duomenys (angl. Open Data) dažniausiai suprantami kaip pirminiai viešojo sektoriaus institucijų kaupiami duomenys, pateikiami tinkamu formatu, kad būtų galima juos pritaikyti tolimesniam naudojimui. Pavyzdžiui, vieši hidrometeorologiniai, viešojo transporto ar kitų viešųjų paslaugų duomenys galėtų būti laikomi atvirais duomenimis, jeigu būtų pateikiami atviru formatu (pvz., CSV ar XML), kuris leidžia tuos duomenis panaudoti naujoms paslaugoms, aplikacijoms kurti ar pan.
