Daug ginčytasi, nuo kada vaikas gali būti vadinamas seksualiniu individu. Jeigu atskaitos tašku laikyti metus, kada atsiranda akivaizdūs seksualiniai polinkiai ir pradeda formuotis seksualiniai nukrypimai, vaikas kaip seksualinis individas susiformuoja dar nesulaukęs ketverių metų, o kartais – net dvejų.
Tėvų baimė apie tai diskutuoti dažniausiai išgąsdina tik juos pačius, kai šie susiduria su seksualiniu vaikų elgesiu, dažniausiai – masturbacija.
Dabar jau niekas neabejoja, kad visi vaikai tik gimę gali patirti orgazmą, tačiau tik kai kuriems tai atsitinka dar vaikystėje. Iš pokalbių su tėvais ir vaikų darželių darbuotojais paaiškėjo, kad 5-10 proc. vaikų, lankančių darželį, masturbuodamiesi patiria orgazm1.
Nors seksualinį susijaudinimą visi patiriame dar ankstyvoje vaikystėje, pirmasis orgazmas gali būti labai skirtingu laiku – nuo ankstyvos vaikystės iki brandaus amžiaus. Priešingai nei seksualinis potraukis, kuris yra įgimtas, orgazmas labiau priklauso nuo mokėjimo bei įgūdžių ir atsitiktinių motorinių veiksmų. Bet orgazmo mechanizmas yra įgimtas.
Po vaikų ir suaugusiųjų apklausos apie pirmąjį orgazmą paaiškėjo, kad dauguma žmonių vienaip ar kitaip mokėsi patiriti orgamzą. Sunku pasakyti, kodėl ikimokyklinukai patiria orgazmą. Svarbus yra vaikų dėmesys kūnui ir seksualumui. Kai kurie vaikai sako, kad masturbuotis jie išmoko iš savo draugų, būdami penkerių-šešerių metų.
Savaime suprantama, kad atviresni vaiko rūbai ir kuo labiau jis pripratęs prie nuogo kūno, tuo greičiau jis išmoks masturbuotis pats arba iš draugų.
Seksologo kabinete lankosi penkių metų berniukas. Jis pasakoja, kad anksčiau niekada nesimasturbavo, bet labai domėjosi savo kūnu. Kasdien darželyje yra pietų poilsio valandėlė, kurios metu vaikai guli lovose. Šalia jo gulintis berniukas jo klausia, ar šis norėtų pamatyti „kai ką įdomaus“. Jis iškiša savo pimpaliuką ir pradeda ritmiškai jį tampyti. Draugas jo klausia, kodėl jis šitaip daro ir pastarasis jam paaiškina, kad kai jis šitaip daro, jam maloniai kutena.
Vėliau berniukas, paklausęs draugo, pabando ir pats, namuose, bet į kambarį kaip tik įeina mama, ir, aišku, puola bartis. Berniukas nesuprata, ką padarė negerai, o mama kartoja: „Tiesiog taip negalima ir viskas!“
Tėvai, pamatę tokį elgesį, iš esmės turėtų nesikišti ir negąsdinti vaiko. Vėliau tai gali sukelti rimtų psichologinių problemų, jei vaikui bus įdiegta, kad patirti malonumą yra blogai ir neleistina.
Kai kuriems vaikams orgazmas įvyksta dėl atsitiktinių veiksmų, pavyzdžiui, sėdint ant kėdės, supantis ant sūpynių, gulint ant kokio nors žaislo ar kojomis apsivijus užklotą. Pirmasis kartas gali būti atsitiktinis, tačiau jeigu vaikas kartą patyrė orgazmą, jis stengsis vėl jį pakartoti.
Jei vaiko „atrastas“ metodas veikia geri, neiškyla jokių kliūčių. Bet masturbacijos technika kartais reikalauja stipraus stimuliavimo, nuo kurio vidinėje šlaunų pusėje ar kitur gali atsirasti žaizdų, rausvų žymių. Taip gali atsitikti, jei vaikais naudoja kažkokius daiktus ar onanizuojasi ant stalo kampo.
Vaikai labai jautriai reaguoja, jei jų seksualinius žaidimus pastebi suaugusieji. Seksologų teigimu, iš pokalbių su suaugusiais ir vaikais paaiškėjo, kad suaugusiųjų pastaba gali skaudinti labiau nei suaugusieji mano. Todėl geriausia vaikams netrukdyti, kai jie žaidžia seksualinius žaidimus. Vis didesnis dėmesys seksualinei prievartai verčia daugelį vaikų jaustis persekiojamais, o tai labai negerai.
Mokyklino amžiaus vaikai (6-12 metų) dažnai susiburia į grupes. Vyresnieji moko jaunesniuosius, ir vaikai vieni iš kitų, be suaugusiųjų, daug sužino apie seksą.
Seksologo kabinete pasakoja 22 metų mergina:
„Man buvo ne daugiau kaip devyneri, kai aš patyriau pirmąjį orgazmą. Tai atsitiko per fizinio lavinimo pamoką. Aš čiuožiau žemyn virve ir visame kūne jutau virpulį. Po to aš įsikišdavau tarp kojų antklodę. Po to viskas kažkaip užsimiršo.“
Suaugusieji, jei patys nieko panašaus nėra darę, pamatę keistą vaikų elgesį gali būti sukrėsti.
Maždaug dešimtadalis vaikų prieš pradėdami eiti į mokyklą jau onanizuojasi ir patiria orgamzą, o apie pusė vaikų daro tai besimokydami pradinėje mokykloje. Medikų pastebėjimai ir apklausos rodo, kad besionanizuojančių 11-12 metų amžiaus mergaičių ir berniukų yra maždaug vienodai.
