Štai portalo tv3.lt skaitytoja pensininkė Jelena iš Kauno skundėsi, kad negavo kompensacijos buto šildymui dėl draudimo išmokos.
„Man 67 metai, turiu neįgalumą, mano pajamos siekia 480,35 euro. Šių pinigų neužtenka apmokėti komunalinėms išlaidoms, vaistams, maistui ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Todėl ir prašiau savivaldybės skirti man kompensaciją, prasidėjus šildymo sezonui, tačiau jos negavau dėl draudimo išmokos.
Pernai, kaimynas, gyvenantis virš manęs užliejo butą. Turiu draudimą, todėl man buvo išmokėta 1,6 tūkst. eurų draudimo išmoka. Šie pinigai buvo įskaičiuoti į mano bendras pajamas. Taigi, jos viršijo numatytą ribą, todėl kompensacijos negavau“, – skundėsi moteris.
Ji tikino, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę.
„Tačiau darbuotoja man nieko nepaaiškino. Atrodo, kad pensininkai mūsų šalyje tiesiog nurašomi, niekas nenori su jais kalbėtis“, – piktinosi Jelena.
Siūlo dėl paramos kreiptis dar kartą
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė tikino, kad gautos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo patirtiems nuostoliams atlyginti į asmens pajamas nėra įskaitomos.
„Minėtai pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacija nepriklauso dėl kitų priežasčių. Jos turimų piniginių lėšų dydis viršijo nustatytą piniginių lėšų normatyvą“, – sakė savivaldybės atstovė.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerija patarė moteriai dėl šildymo kompensacijos kreiptis pakartotinai.
„Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 eurai“, – skaičiavo ministerija.
Anot jos, skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams į gaunamas pajamas įskaitoma turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti.
„Jei asmuo gavo draudimo išmoką, mokamą pagal turto draudimo sutartį patirtiems nuostoliams atlyginti, tuomet ši išmoka neturėjo būti įskaitoma į pajamas skiriant minėtą paramą“, – komentavo ministerija.
Būtina atitikti reikalavimus
Vilniaus miesto savivaldybė irgi atkreipė dėmesį, kad kreipiantis dėl kompensacijų, asmenys turi atitikti teisės akte numatytas sąlygas.
„Pavyzdžiui, dirbti, mokytis/studijuoti, registruotis Užimtumo tarnyboje, gauti senatvės ar neįgalumo (išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis) pensiją ar atitikti kitus užimtumo kriterijus bei kitas sąlygas.
Pavyzdžiui, vieni vaikus auginantys asmenys turi būti priteisę materialinį išlaikymą vaikui, turintys įsiskolinimų už šildymą, privalo būti sudarę sutartį dėl dalinio skolos apmokėjimo ir pan., dirbantys asmenys turi pateikti ir dokumentus apie gaunamas pajamas“, – vardijo savivaldybė.
Anot jos, prašymus kompensacijoms gauti galima teikti: elektroniniu būdu SPIS sistemoje, elektroniniu ar paprastu paštu, telefonu, atvykus į Klientų aptarnavimo centrą.
„Svarbu paminėti, kad dėl kompensacijų galima kreiptis viso šildymo sezono metu, nustačius teisę į šią paramą, jos bus skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui. Pavyzdžiui, norint gauti kompensacijas nuo spalio, prašymą galima pateikti iki balandžio 30 d.“ – atkreipė dėmesį savivaldybė.
