Pavyzdžiui, tokią specifinę piktybinių navikų grupę kaip neuroendokrininiai navikai jau galime gydyti užtikrindami pacientams gyvenimo kokybę. „Tik labai svarbu šiuos navikus kuo anksčiau diagnozuoti“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė.
„Gydymas, kurį dabar gaunu, suteikia man galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Dabar esu jau ir po operacijos. Prieš kelis mėnesius dr. Audrius Dulskas atliko operaciją ir išėmė pradinį naviką. Dabar tos bjaurasties nebeturiu. Labai sėkmingai einasi gydymas ir tikiuosi dar pagyventi. Esu pacientų programoje ir gaunu vaistus – naują modernų preparatą.
Būtent šis vaistas palaiko mano gerą formą. Aš gyvenu, puikiai jaučiuosi, esu energinga. Dievas davė man susitikimą su nuostabia daktare Edita Baltruškevičiene, kuri mane paėmė po savo sparneliu. Jaučiuosi sveikas žmogus. Reikia tik neužsiciklinti, kad esi sunkus ligonis. Aš to sau visiškai negaliu sau leisti – taigi aš sveika ir jauna, nežiūrint į tai, kad man 71-eri, bet aš turiu pareigą auginti anūkėlį.
Globoju anūkėlį, esu atsakinga už aštuonerių metų vaikelį, kuris auga su manimi. Įsivaizduokite, koks tai iššūkis. Aš daktarei kartą taip ir pasakiau – daktare, aš privalau gyventi, aš turiu vaikelį ant rankų – kad ir su tokia diagnoze, bet negaliu nei mirti, nei rimtai sirgti.
Pamėginkime tik įsivaizduoti – tai jaunų moterų darbas, trisdešimtmetės moterys tokius vaikučius turi. Na, į treniruotes, žinoma, jis ir pats jau nuvažiuoja, o aš pasitinku. Žodžiu, ta mano pilnutėlė dienotvarkė nepalieka man laiko galvoti apie ligą, gailėtis savęs, laukti gailesčio iš kitų. Aš neturiu tam laiko“, – su šypsena pasakoja vilnietė Janina Drelingienė, energinga, nenuspėjamo amžiaus moteris.
Išgąsdino ketvirta stadija, tačiau džiugina gyvenimo energiją išsaugantis gydymas
„Taip – neuroendokrininis navikas, visi žino, kad jis ne toks greitaeigis. Aišku, mane labai išgąsdino 4-a jo stadija. Kokia bendra nuomonė apie tokius atvejus – pabaiga. Kiek tau liko, žmogeli?“ – sako Janina.
Poniai Janinai navikas diagnozuotas klubinėje žarnoje, tačiau buvo labai vėlai pastebėtas, kadangi buvo mažas, nesimatė jokiais tyrimo būdais. „Tai buvo iš tiesų pasislėpęs navikas. Labai sunkiai diagnozuojama liga, labai ji slepiasi, dėl to ir iki 4 stadijos priėjau. Jeigu būtų pastebėtas anksčiau, būtų kitais būdais sunaikintas. Nebūtų pažeisti kiti organai. Tai buvo labai nemalonus ir ilgas procesas. Iki žinios, iki ištyrimo ir gauto rezultato. Tik tada, kai pasklido kepenyse, buvo pastebėta atliekant kompiuterinę tomografiją, iš ten buvo paimta biopsija. Taip buvo 2018 metais nustatytas neuroendokrininis navikas“, – ligoninės pranešime spaudai pasakoja p. Janina.
„Dabar jau keturi metai po to, kai baigėsi nežinia ir visa ta bjauri simptomatika: ir slaptas kraujas buvo, kai darė kolonoskopiją, deja, nieko nesimatė. Kentėjau ir pilvo skausmus, visokius nevirškinimus, viduriavimus. Kol pati nustačiau, kad negaliu vartoti pieno – esu alergiška.
Netoleruoju alkoholio – esu absoliuti abstinentė. Mano liga man pasakė – ne. Jeigu nors saldainį suvalgyčiau su alkoholiu, mane iš karto išmėtytų dėmėm. Tokia alerginė reakcija. Na, niekada nebuvau alkoholikė, bet prie progos lašelio konjakėlio ar šampano taurės neatsisakydavau. Bet dabar – anei lašo. Tai dalykai, kurių mano liga netoleruoja. Nepriima organizmas“, – kalba J. Drelingienė.
Linkiu žmonėms nedelsti kai sunegaluoji
„Ko norėčiau palinkėti žmonėms? Kai tik sunegaluoji, visuomet reikia eiti ir tirtis. Juolab, kad yra ir programa, kur tiria dėl slapto kraujo, jeigu reikia, siunčia atlikti kolonoskopiją. Nėra baisu – šis tyrimas atliekamas su bendra nejautra. Žmonės vis tiek bijo – bet per kolonoskopijas juk ir nustato ligą. Labai paprasta: pirmas žingsnis – slapto kraujo testas, antras žingsnis – kolonoskopija. Ir daugybė atvejų, kai liga nustatoma laiku. Nereikia bijoti tirtis. Reikia stengtis dėl savęs. Kiekvienas gi nori gyventi. Nereikia gulėti lovoje ir aimanuojant laukti. Raginu eiti, kreiptis, daryti tyrimus ir gydytis. Dabartinė medicina daug gali“, – teigia J. Drelingienė.
Diagnozavus anksti pakanka chirurginio gydymo
„Deja, kartais neuroendokrininiai navikai nustatomi tik jau esant pažengusiai ligai, kuomet atsiranda greitos operacijos reikalaujantys simptomai, pvz., žarnyno nepraeinamumo, kraujavimo, žarnų perforacijos“, – sako NVI chirurgas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.
Pasak A. Dulsko, tais atvejais, kai diagnozuojame neišplitusį neuroendokrininį naviką, paprastai užtenka operacinio gydymo. „Išplitusius neuroendokrininius navikus galima gydyti kombinuotu gydymu – pašaliname pirminį židinį, vėliau galima taikyti abliacijos procedūras naudojant įvairius energijos šaltinius: kraštį, šaltį arba kitais būdais šalinti metastazes kituose organuose. Gydymo eiliškumas visada aptariamas daugiadalykės gydytojų komandos pasitarimo metu“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
Šiuolaikiniai vaistai suteikia ir energijos gyventi
Neuroendokrininiai navikai (NEN) išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakto gleivinėse, kasoje, plaučiuose, jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose, kitur.
„Tai išskirtinė grupė retų navikų, kurie gali išsivystyti bet kur organizme. Šios navikinės ląstelės ne tik augdamos sudaro navikus, bet ir gali išskirti hormonus, kurie sąlygoja įvairius simptomus: viduriavimą, karščio, raudonio epizodus, dusulį, gali didinti arba mažinti gliukozės kiekį kraujyje.
Būtent dėl tokio įvairaus neuroendokrininių navikų simptomų spektro nėra paprasta iš karto nustatyti neuroendokrininio naviko diagnozę. Pasireiškę simptomai dažnai priskiriami kitoms ligoms, pvz., širdies, plaučių ligoms, dirgliosios žarnos sindromui ir kt. Ne veltui šie navikai vadinami paslaptingaisiais, kamufliažiniais“, – sako dr. E. Baltruškevičienė.
„Dažniausiai neuroendokrininiai navikai vystosi lėtai – net keletą metų. Ligos pradžioje jie nesukelia jokių specifinių simptomų ir tik ligai išplitus pasireiškia minėti karcinoidinio sindromo požymiai. Gydymo schema priklauso nuo ligos išplitimo, pirminio naviko vietos, ląstelių piktybiškumo. Lėtai augančius navikus stengiamasi operuoti, pašalinti ne tik pirminį naviką, bet ir metastazes, jei tai įmanoma.
Išplitusi liga gydoma biologine terapija, radionuklidų terapija, kartais ir chemoterapija. Biologinė terapija somatostatino analogais padeda ne tik pristabdyti naviko augimą, bet ir kontroliuoti karcinoidinį sindromą. Šis gydymas yra gerai toleruojamas ir leidžia pacientui ilgai gydytis išlaikant gerą gyvenimo kokybę“, – reziumuoja gydytoja onkologė chemoterapeutė.
