Daugelis žmonių nepasiruošia senatvei.Bet bėda ta,kad vaikai nesikuklina tuštinti tėvų kišenes.Viena senolė sako: gerai gyvenčiau,bet žentas nedirba,dukra augina 2 mažus vaikus,tai vos sulaukiu pensijos ir vėl jos nėra. Mūsų gyvenimo grimasos.O vieniši pensininkai-tai iš jų pasityčiota ,nes skaičiavo sovietines pajamas.Gaila matyti senolius ,kuriems reikia net sriuba aprūpinti.Valstybės gėda.Gal geriau kaimo vietovėj pastayti vienbutukus su aprūpinimu,nei visada rinkti paramą vien tik sriubai.Juk jų nėra daug,nes senelių namų jie bijo labiau nei bado....

Man patinka padėti žmonėms, ir esu nemažai padėjęs, ir materialiai irgi. Dabar esu "senjoras" . Jokių valdų, kurios būdingos senjorams, neturiu, turiu tik nemažai pragyventų metų, gaunu vidutinę pensija. Mane yra aplankę visokių paramų teikėjai, bet nebuvo atvejo, kad pasiūlytų paramą. Atvirkščiai, visi kaulija paramos: vaikams, ukrainiečiams, senjorams, raudonam kryžiui, karitui, našlaičiams etc. Kai pasakau, kad man pačiam dabar reikalinga parama, visi šitie rėmėjai dingsta. Man ateina negeros mintys, ar tikrai visi šitie paramistai, kurie anksčiau žvaliai ėmė iš manęs pinigus paramai, nepasiremia patys, tikrai laukiantys paramos gauna šnipštą.