Gynybos ekspertai pataria Pentagonui technologiškai pakeisti Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemą taip, kad tarpžemynines balistines raketas būtų galima numušti ir per patį pirmąjį jų skrydžio etapą.
Jau daug metų Pentagonas stengiasi sukurti patikimą priešraketinės gynybos (PRG) sistemą, saugančią nuo priešo balistinių raketų su branduolinėmis galvutėmis. Nors šioje srityje gana smarkiai pasistūmėta į priekį, vis dėlto amerikiečių mokslininkai pataria iš esmės keisti milijardus kainuojančios PRG programos technologinius prioritetus ir visą dėmesį sutelkti į vadinamąją 4 minučių problemą. Būtent tiek trunka pradinis paleistos tarpžemyninės balistinės raketos skrydžio trajektorijos etapas.
Kad būtų galima apsisaugoti nuo branduolinio smūgio naudojant tarpžemynines balistines raketas, paties grėsmingiausio ginklo žmonijos istorijoje, JAV kariuomenė vykdo ne vieną priešraketinės gynybos programą. Jos yra labai sudėtingos ir brangios. Kuriamos ir tobulinamos naujos antiraketos, galinčios kinetine energija sunaikinti priešo balistines raketas joms pasiekus vidutinę ir aukštutinę skrydžio trajetorijos dalį, rašo „Physorg.com“. Šių programų techniniu pagrindu tapo iš šachtų leidžiamos naujo GMD (Ground-Based Midcourse Defense) tipo antiraketos, už atmosferos ribų į taikinius savaime nusitaikantys EKV (Exoatmospheric Kill Vehicle) kinetiniai koviniai užtaisai ir jūriniai „X - band“ radarai, fiksuojantys paleistas raketas ir sekantys jų trajektoriją.
Tačiau Jungtinių Valstijų Nacionalinės tyrimų tarybos (National Research Council, NRC) komiteto parengtame pranešime šalies Priešraketinės gynybos agentūrai ir JAV kariuomenei patariama nešvaistyti papildomų lėšų ir išteklių balistinių raketų naikinimo sistemoms, kurios skirtos naudoti galutinėse balistinių raketų skrydžio atkarpose. Mokslininkai mano, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti naujoms priešraketinės gynybos priemonėms, kurios gebėtų sunaikinti balstines raketas iškart po jų paleidimo.
Iš esmės tai reiškia, kad NRC ekspertai siūlo atsisakyti brangių šachtose laikomų antiraketų gamybos finansavimo ir kurti pigesnę ir efektyvesnę jų alternatyvą. Tiesa, esamos GMD antiraketos būtų paliktos, tačiau visas priešraketinės gynybos technologijų kūrėjų dėmesys, mokslininkų teigimu, turėtų būti nukreiptas į naujas sistemas, galinčias aptikti ir sunaikinti paleistas balistines raketas jų paleidimo regione.
Iki šiol JAV kariuomenės atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad sunaikinti balistinę raketą pradinėje jos kilimo atkarpoje yra nepaprastai sudėtinga. Tai lemia itin trumpas patikimo pataikymo „langas“ – pirmosios 3 – 4 minutės po raketos paleidimo. Po to į kosmosą kylanti raketa pasiekia žymiai ilgesnę viduriniąją trajektorijos atkarpą, kai ją gali numušti GMD antiraketos. Po to, kai balistinė raketa pasiekia kosmosą ir nuo jos atskiria kovinės galvutės, apsisaugoti nuo smūgio faktiškai nebeįmanoma. Iki šiol antiraketų naudojimas viduriniajame balistinės raketos skrydžio etape buvo laikomas optimaliu.
Vadinamoji „4 minučių problema“ JAV priešraketinės gynybos kūrėjams yra didelis technologinis iššūkis, kuris, nors ir brangiai kainuosiantis, žada ne mažiau įspūdingų galimybių. Naujos kartos antiraketų sistemai prireiks apie 650 naujų dirbtinių Žemės palydovų, kainuosiančių apie 300 milijardus dolerių. Tačiau kad tokia sistema iš tikrųjų būtų labai patikima ir efektyvi, gali prireikti net 2000 naujų palydovų, sakoma pranešime.
Manoma, kad naujos kartos kosminės technologijos, tokios kaip daugkartinio naudojimo kariniai erdvėlaiviai Х-37В, žvalgybiniai nanopalydovai, dideliame aukštyje patruliuojantys mėnesius nenusileidžiantys bepiločiai žvalgybiniai orlaiviai bei kitos JAV gynybos technologinės naujovės galėtų vienaip ar kitaip išspręsti „4 minučių problemą“. Nors sunku pasakyti, kiek išteklių pareikalautų tokia nauja priešraketinės gynybos sistema, akivaizdu, kad ji suteiktų galimybę JAV tapti vienvalde pasaulio karine lydere, atėmusia iš kitų branduolinių valstybių galimybę panaudoti prieš ją tarpžemynines balistines raketas.
