Atrodytų, automobilių sporte didžiausia intriga vyksta nuo varžybų starto iki finišo. Tačiau mūsų šalyje neretai pasitaiko, kuomet lenktynių užkulisiuose gimsta ne prastesnės intrigos, negu trasoje. Vienas iš pavyzdžių – praėjusių metų „300 Lakes Rally“. Vienas iš šio ralio organizatorių Maris Simson pasakojo, kad populiariausio Lietuvoje ralio renginio LASF kalendoriuje galėjo ir nelikti. Tai viena priežasčių, kodėl jis nusprendė prisijungti prie LASF prezidentu pretenduojančio tapti Romo Austinsko.
Didžiausio ir populiariausio Lietuvoje ralio „300 Lakes Rally“ vienas iš organizatorių Maris Simson taip pat vadovauja „4rally.eu“ komandai, kuri teikia profesionalias varžybų valdymo centro paslaugas Lietuvos, Latvijos bei Estijos ralių organizatoriams. Didžiausi iš jų – tai du Europos ralio čempionato etapai Latvijoje ir Estijoje. Didelis automobilių sporto gerbėjas teigia, kad atėjo laikas prisidėti prie Lietuvos automobilių sporto renesanso.
Pakalbėkime apie artėjančius LASF prezidento rinkimus. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į ralio komiteto pirmininko poziciją? Kodėl dabar?
Jaučiu ūmią pilietinę pareigą kažką daryti, imtis veiksmų, kad dabartinė situacija pasikeistų iš esmės. Paskutiniais metais autosportą Lietuvoje lydi neskaidrumo ir nekompetencijos šleifas, ir nesimato, kad būtų imamasi ryžtingų, kardinalių veiksmų situacijai pakeisti.
Papasakokite plačiau, kodėl buvo iškilusi grėsmė „300 Lakes Rally“ renginiui praėjusiais metais?
Tikra tiesa – mūsų komandos organizuojamų „300 Lakes Rally“ varžybų pernai galėjo ir nebūti. To priežastis yra destruktyvūs dabartinės federacijos atstovų priimti sprendimai, iki varžybų likus vos kelioms savaitėms. Nors dėl šių veiksmų mes kreipėmės į LASF apeliacinį teismą ir buvo priimtas mums palankus sprendimas, tačiau gindami siaurus asmeninius, finansinius interesus, funkcionieriai ragino Lietuvos licencijuotiems teisėjus neteisėjauti mūsų varžybose.
Tokiu būdu galėjo būti sužlugdytos varžybos, turėjusios ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos čempionato bei FIA NEZ etapo statusus. Galima teigti, kad po tokio boikoto veiksmų varžybas išgelbėjo tik Latvijos federacijos konstruktyvi pagalba bei mūsų komandos sukaupta patirtis ir ryžtas.
Tačiau Jūs sakote, kad LASF apeliacinis teismas išsprendė šį klausimą teigiamai, galima sakyti, kad federacija pripažino klaidas?
Deja, atvirkščiai. Nors apeliacinis teismas išsprendė šį klausimą ir nustatė, kad federacijos teisėjų komitetas veikė neteisėtai, kai kurie šio komiteto asmenys negalėjo susitaikyti su šiuo sprendimu ir nevykdė savo pareigų. Tai toleravo ir LASF taryba – ji neįpareigojo komiteto atlikti jam pavestos pareigos.
Maža to, naujosiose varžybų organizavimo taisyklėse įvestas draudimas organizatoriams rinktis kitos šalies, tarptautinį pripažinimą turinčius asmenis – varžybų vadovus, turinčius tarptautinę teisėjo licenciją. Su entuziazmu deklaruodami tokiu būdu ginantys Lietuvos teisėjų vardą nuo „įžeidinėjimo“ ir „menkinimo“, jie siekia vieno – apginti savo asmeninius finansinius interesus, gauti pajamas iš absoliučiai visų Lietuvoje vykstančių varžybų.
Norėčiau pabrėžti, kad gerbiame ir didžiuojamės Lietuvos teisėjais, kurie varžybose atlieka iš tiesų sunkų ir atsakingą darbą. Lietuvos teisėjavimo lygis išties yra gana aukšto lygio. Tačiau negalime ramiai žiūrėti į atskirų asmenų žaidžiamus nešvarius žaidimus.
Apie kokią plėtrą ir vystymą galime kalbėti, kai dabartinis prezidentas toleruoja tokią destruktyvią LASF struktūrinių padalinių veiklą, užimdamas neutralią poziciją?
Kokiems klausimams LASF turėtų skirti prioritetą?
Be abejonės saugos klausimams. Tačiau šie klausimai, mano nuomone, yra tik priedanga. Užuot tobulinus norminius dokumentus, reglamentuojančius saugą, įvestas aiškus ir diferencijuotas atsakomybės paskirstymas bei formuojama teisinga įstatymų bazė, atskirai adaptuota kiekvienai autosporto šakai, šiandien su sauga susiję klausimai naudojami kontrolės „apynasrio“ uždėjimui varžybų organizatoriui.
Pavyzdžiui, siekiant neutralizuoti „Fast Lap“ serijos organizatorius, atsirado Lietuvos automobilių sporto kodekso redakcija, pagal kurią visos automobilių sporto varžybos, išskyrus tas, kurios yra rengiamos vadovaujantis Kelių eismo taisyklių ar Susisiekimo ministerijos norminių aktų reikalavimais, privalo būti licencijuotos LASF. Šiuo atveju visi dalyviai privalo būti su licencijomis, organizatorius turi būti LASF narys, gauti Organizatoriaus licenciją ir t.t.
Tad dabar, tarkime, kuriam nors entuziastų būreliui norint surengti slalomo varžybas, tektų visų pirma tapti LASF nariu, sumokėti mokesčius už narystę, gauti organizatoriaus licenciją, parengti saugos planą, suderinti jį su federacija ir įveikti aibę kitų biurokratinių kliūčių. O dalyviai turėtų turėti medicininę pažymą, įsigyti vienkartinę licenciją iš federacijos kaip profesionalai, nors varžybose dalyvauja pirmą, ir galbūt vienintelį, kartą, o pačios varžybos – miniatiūrinis slalomas.
Štai taip, lengva ranka darant „greitą“ sprendimą, nukreiptą prieš „Fast Lap“, buvo netyčia sužlugdytas pagrindinis automobilių sporto vystymo kanalas – jaunimo bandymai pradėti sportuoti. Juk ne paslaptis, kad būtent tokie entuziastai suserga autosportu, pradeda aktyviai sportuoti ir laikui bėgant papildo profesionalių sportininkų sąrašą. Dirbtinai sudarant tokias kliūtis organizavimui ir dalyvavimui mėgėjiškuose autosporto renginiuose, automobilių mėgėjai rinksis „pasirodymą“ gatvėse. Tad apie kokią saugaus eismo koncepciją ir sporto mėgėjų pritraukimą gali eiti kalba?
Manau, kad norminių aktų reguliavimas turi būti suderintas su sveika logika, užtikrinant LASF strateginius tikslus, būti lankstus, orientuotas į autosporto plėtrą, bet jokiu būdu ne draudžiančio ar dirbtinai ribojančio pobūdžio.
Jūsų vizija, kokia turėtų būti federacija?
Manau, kad dabartinė LASF struktūra, yra perteklinė ir neefektyvi. Organizacijai reikalingi esminiai struktūriniai pokyčiai, siekiant optimizuoti ir efektyvinti veiklą. Bet kertinė mano nuostata – federacija turi pakeisti savo požiūrį. Kažkada Lietuvos policija, besikratydama kardomosios ir baudžiančios struktūros įvaizdžio, pakeitė strategiją ir sukūrė šūkį: „Ginti. Saugoti. Padėti.“ Tą patį reikia daryti ir su federacija. Iš šiuo metu draudžiančios, ribojančios, griežtai kontroliuojančios federacija turėtų tapti vystančia, patariančia ir padedančia institucija, tarnaujančia autosporto bendruomenei.
Kalbant apie ralio komiteto viziją, kas, Jūsų nuomone, turėtų jį sudaryti, kokias pagrindines užduotis sau keliate?
Ralio komiteto sudėtį turėtų sudaryti ralio specifikos žinovai ir profesionalai, asmenys, aktyviai užsiimantys šios sporto šakos vystymu ir plėtra, kaimyninių šalių federacijų atstovai kaip konsultantai, ralio sportininkai. Manau tam, kad komitetas skirtų pakankamai dėmesio ne tik A lygai, bet ir B lygai bei standartinių automobilių raliui, komiteto sudėtis turėtų būti atitinkamai struktūrizuota.
Pagrindinės komiteto užduotys – tai skaidrūs sprendimai, programa, leidžianti padidinti aktyviai dalyvaujančių sportininkų kiekį, siekti, kad visi Lietuvos ralio etapai augtų kokybiškai. Ne paskutinėje vietoje Ralio komiteto užduočių sąraše turėtų būti ir užsienio sportininkų pritraukimo programos, tvarkingos dokumentų bazės formavimas bei tinkamas saugos klausimų formalizavimas LASF dokumentuose. Komitetas turėtų vadovautis operatyvumo, atsakomybės, realios pagalbos sportininkams ir organizatoriams darbo principais.
Dėl svarbių ralio vystymo, reglamento bei varžybų organizavimo taisyklių sprendimai turi būti priimami tik po viešų konsultacijų su sportininkais, pareiškėjais, organizatoriais bei suderinus plėtros koncepciją su kaimyninėmis federacijomis.
Labai svarbus Ralio komiteto darbo komponentas – viešumas, jam skirtume daug dėmesio. Publikuotume ne vien tik protokolus, bet skelbtume ir ralio komiteto priimtų sprendimų paaiškinimus, taip pat organizuotume viešus susitikimus su ralio bendruomene. Naudodamiesi paprasta elektronine forma, sportininkai galėtų įtraukti bet kokį savo rūpimą klausimą į komiteto dienotvarkę. Būtų atliktas Lietuvos automobilių sporto bazės auditas (sportininkų apklausa bei sportinių techninių pasų bazė) ir tuo pagrindu sukurta techninių sąlygų su kitomis federacijomis vienodinimo galimybių studija, techninio reglamento keitimų ir tęstinumo koncepcija.
Kaip vertinate jūsų komandos šansus šiuose rinkimuose?
Esama situacija subūrė išties labai profesionalią, o svarbiausia – „užsidegusią“ renginių organizatorių, sportininkų ir kitų automobilių sporto bendruomenės narių komandą, pasiryžusią daug ir sunkiai dirbti, siekiant išvesti autosportą iš stagnacijos. Mes paprašėme Romo Austinsko vadovauti šiai komandai, būti jos lyderiu ir tikime, kad bendromis pastangomis pakeisime situaciją į gerą.
Manau, dabartinė situacija autosporto užkulisiuose nepriimtina daugumai, tačiau, ar autosporto visuomenė vieninga ir nori keistis, parodys rinkimų rezultatai ir laikas.
Atrodytų, automobilių sporte didžiausia intriga vyksta nuo varžybų starto iki finišo. Tačiau mūsų šalyje neretai pasitaiko, kuomet lenktynių užkulisiuose gimsta ne prastesnės intrigos, negu trasoje. Vienas iš pavyzdžių – praėjusių metų „300 Lakes Rally“. Vienas iš šio ralio organizatorių Maris Simson pasakojo, kad populiariausio Lietuvoje ralio renginio LASF kalendoriuje galėjo ir nelikti. Tai viena priežasčių, kodėl jis nusprendė prisijungti prie LASF prezidentu pretenduojančio tapti Romo Austinsko.
Didžiausio ir populiariausio Lietuvoje ralio „300 Lakes Rally“ vienas iš organizatorių Maris Simson taip pat vadovauja „4rally.eu“ komandai, kuri teikia profesionalias varžybų valdymo centro paslaugas Lietuvos, Latvijos bei Estijos ralių organizatoriams. Didžiausi iš jų – tai du Europos ralio čempionato etapai Latvijoje ir Estijoje. Didelis automobilių sporto gerbėjas teigia, kad atėjo laikas prisidėti prie Lietuvos automobilių sporto renesanso.
Pakalbėkime apie artėjančius LASF prezidento rinkimus. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į ralio komiteto pirmininko poziciją? Kodėl dabar?
Jaučiu ūmią pilietinę pareigą kažką daryti, imtis veiksmų, kad dabartinė situacija pasikeistų iš esmės. Paskutiniais metais autosportą Lietuvoje lydi neskaidrumo ir nekompetencijos šleifas, ir nesimato, kad būtų imamasi ryžtingų, kardinalių veiksmų situacijai pakeisti.
Papasakokite plačiau, kodėl buvo iškilusi grėsmė „300 Lakes Rally“ renginiui praėjusiais metais?
Tikra tiesa – mūsų komandos organizuojamų „300 Lakes Rally“ varžybų pernai galėjo ir nebūti. To priežastis yra destruktyvūs dabartinės federacijos atstovų priimti sprendimai, iki varžybų likus vos kelioms savaitėms. Nors dėl šių veiksmų mes kreipėmės į LASF apeliacinį teismą ir buvo priimtas mums palankus sprendimas, tačiau gindami siaurus asmeninius, finansinius interesus, funkcionieriai ragino Lietuvos licencijuotiems teisėjus neteisėjauti mūsų varžybose.
Tokiu būdu galėjo būti sužlugdytos varžybos, turėjusios ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos čempionato bei FIA NEZ etapo statusus. Galima teigti, kad po tokio boikoto veiksmų varžybas išgelbėjo tik Latvijos federacijos konstruktyvi pagalba bei mūsų komandos sukaupta patirtis ir ryžtas.
Tačiau Jūs sakote, kad LASF apeliacinis teismas išsprendė šį klausimą teigiamai, galima sakyti, kad federacija pripažino klaidas?
Deja, atvirkščiai. Nors apeliacinis teismas išsprendė šį klausimą ir nustatė, kad federacijos teisėjų komitetas veikė neteisėtai, kai kurie šio komiteto asmenys negalėjo susitaikyti su šiuo sprendimu ir nevykdė savo pareigų. Tai toleravo ir LASF taryba – ji neįpareigojo komiteto atlikti jam pavestos pareigos.
Maža to, naujosiose varžybų organizavimo taisyklėse įvestas draudimas organizatoriams rinktis kitos šalies, tarptautinį pripažinimą turinčius asmenis – varžybų vadovus, turinčius tarptautinę teisėjo licenciją. Su entuziazmu deklaruodami tokiu būdu ginantys Lietuvos teisėjų vardą nuo „įžeidinėjimo“ ir „menkinimo“, jie siekia vieno – apginti savo asmeninius finansinius interesus, gauti pajamas iš absoliučiai visų Lietuvoje vykstančių varžybų.
Norėčiau pabrėžti, kad gerbiame ir didžiuojamės Lietuvos teisėjais, kurie varžybose atlieka iš tiesų sunkų ir atsakingą darbą. Lietuvos teisėjavimo lygis išties yra gana aukšto lygio. Tačiau negalime ramiai žiūrėti į atskirų asmenų žaidžiamus nešvarius žaidimus.
Apie kokią plėtrą ir vystymą galime kalbėti, kai dabartinis prezidentas toleruoja tokią destruktyvią LASF struktūrinių padalinių veiklą, užimdamas neutralią poziciją?
Kokiems klausimams LASF turėtų skirti prioritetą?
Be abejonės saugos klausimams. Tačiau šie klausimai, mano nuomone, yra tik priedanga. Užuot tobulinus norminius dokumentus, reglamentuojančius saugą, įvestas aiškus ir diferencijuotas atsakomybės paskirstymas bei formuojama teisinga įstatymų bazė, atskirai adaptuota kiekvienai autosporto šakai, šiandien su sauga susiję klausimai naudojami kontrolės „apynasrio“ uždėjimui varžybų organizatoriui.
Pavyzdžiui, siekiant neutralizuoti „Fast Lap“ serijos organizatorius, atsirado Lietuvos automobilių sporto kodekso redakcija, pagal kurią visos automobilių sporto varžybos, išskyrus tas, kurios yra rengiamos vadovaujantis Kelių eismo taisyklių ar Susisiekimo ministerijos norminių aktų reikalavimais, privalo būti licencijuotos LASF. Šiuo atveju visi dalyviai privalo būti su licencijomis, organizatorius turi būti LASF narys, gauti Organizatoriaus licenciją ir t.t.
Tad dabar, tarkime, kuriam nors entuziastų būreliui norint surengti slalomo varžybas, tektų visų pirma tapti LASF nariu, sumokėti mokesčius už narystę, gauti organizatoriaus licenciją, parengti saugos planą, suderinti jį su federacija ir įveikti aibę kitų biurokratinių kliūčių. O dalyviai turėtų turėti medicininę pažymą, įsigyti vienkartinę licenciją iš federacijos kaip profesionalai, nors varžybose dalyvauja pirmą, ir galbūt vienintelį, kartą, o pačios varžybos – miniatiūrinis slalomas.
Štai taip, lengva ranka darant „greitą“ sprendimą, nukreiptą prieš „Fast Lap“, buvo netyčia sužlugdytas pagrindinis automobilių sporto vystymo kanalas – jaunimo bandymai pradėti sportuoti. Juk ne paslaptis, kad būtent tokie entuziastai suserga autosportu, pradeda aktyviai sportuoti ir laikui bėgant papildo profesionalių sportininkų sąrašą. Dirbtinai sudarant tokias kliūtis organizavimui ir dalyvavimui mėgėjiškuose autosporto renginiuose, automobilių mėgėjai rinksis „pasirodymą“ gatvėse. Tad apie kokią saugaus eismo koncepciją ir sporto mėgėjų pritraukimą gali eiti kalba?
Manau, kad norminių aktų reguliavimas turi būti suderintas su sveika logika, užtikrinant LASF strateginius tikslus, būti lankstus, orientuotas į autosporto plėtrą, bet jokiu būdu ne draudžiančio ar dirbtinai ribojančio pobūdžio.
Jūsų vizija, kokia turėtų būti federacija?
Manau, kad dabartinė LASF struktūra, yra perteklinė ir neefektyvi. Organizacijai reikalingi esminiai struktūriniai pokyčiai, siekiant optimizuoti ir efektyvinti veiklą. Bet kertinė mano nuostata – federacija turi pakeisti savo požiūrį. Kažkada Lietuvos policija, besikratydama kardomosios ir baudžiančios struktūros įvaizdžio, pakeitė strategiją ir sukūrė šūkį: „Ginti. Saugoti. Padėti.“ Tą patį reikia daryti ir su federacija. Iš šiuo metu draudžiančios, ribojančios, griežtai kontroliuojančios federacija turėtų tapti vystančia, patariančia ir padedančia institucija, tarnaujančia autosporto bendruomenei.
Kalbant apie ralio komiteto viziją, kas, Jūsų nuomone, turėtų jį sudaryti, kokias pagrindines užduotis sau keliate?
Ralio komiteto sudėtį turėtų sudaryti ralio specifikos žinovai ir profesionalai, asmenys, aktyviai užsiimantys šios sporto šakos vystymu ir plėtra, kaimyninių šalių federacijų atstovai kaip konsultantai, ralio sportininkai. Manau tam, kad komitetas skirtų pakankamai dėmesio ne tik A lygai, bet ir B lygai bei standartinių automobilių raliui, komiteto sudėtis turėtų būti atitinkamai struktūrizuota.
Pagrindinės komiteto užduotys – tai skaidrūs sprendimai, programa, leidžianti padidinti aktyviai dalyvaujančių sportininkų kiekį, siekti, kad visi Lietuvos ralio etapai augtų kokybiškai. Ne paskutinėje vietoje Ralio komiteto užduočių sąraše turėtų būti ir užsienio sportininkų pritraukimo programos, tvarkingos dokumentų bazės formavimas bei tinkamas saugos klausimų formalizavimas LASF dokumentuose. Komitetas turėtų vadovautis operatyvumo, atsakomybės, realios pagalbos sportininkams ir organizatoriams darbo principais.
Dėl svarbių ralio vystymo, reglamento bei varžybų organizavimo taisyklių sprendimai turi būti priimami tik po viešų konsultacijų su sportininkais, pareiškėjais, organizatoriais bei suderinus plėtros koncepciją su kaimyninėmis federacijomis.
Labai svarbus Ralio komiteto darbo komponentas – viešumas, jam skirtume daug dėmesio. Publikuotume ne vien tik protokolus, bet skelbtume ir ralio komiteto priimtų sprendimų paaiškinimus, taip pat organizuotume viešus susitikimus su ralio bendruomene. Naudodamiesi paprasta elektronine forma, sportininkai galėtų įtraukti bet kokį savo rūpimą klausimą į komiteto dienotvarkę. Būtų atliktas Lietuvos automobilių sporto bazės auditas (sportininkų apklausa bei sportinių techninių pasų bazė) ir tuo pagrindu sukurta techninių sąlygų su kitomis federacijomis vienodinimo galimybių studija, techninio reglamento keitimų ir tęstinumo koncepcija.
Kaip vertinate jūsų komandos šansus šiuose rinkimuose?
Esama situacija subūrė išties labai profesionalią, o svarbiausia – „užsidegusią“ renginių organizatorių, sportininkų ir kitų automobilių sporto bendruomenės narių komandą, pasiryžusią daug ir sunkiai dirbti, siekiant išvesti autosportą iš stagnacijos. Mes paprašėme Romo Austinsko vadovauti šiai komandai, būti jos lyderiu ir tikime, kad bendromis pastangomis pakeisime situaciją į gerą.
Manau, dabartinė situacija autosporto užkulisiuose nepriimtina daugumai, tačiau, ar autosporto visuomenė vieninga ir nori keistis, parodys rinkimų rezultatai ir laikas.
