Prezidentas Gitanas Nausėda yra išsakęs nuomonę, kad pokyčiai I. Šimonytės ministrų kabineto sudėtyje yra reikalingi, bet ne masiniai, kad būtų galima ramiai pasiruošti biudžeto svarstymui, nuraminti įsiaudrinusias bendruomenes, tiesiog geriau dirbti darbą. Nesaugiausiai šioje situacijoje jaučiasi nemažai kritikos dėl savo darbo gavę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Portalo tv3.lt šaltiniai pasakoja, kad A. Dulkys trečiadienį buvo nukabinęs nosį ir užsiminė kolegai žemės ūkio ministrui „Na, ką, baigėsi paskutinis mūsų Vyriausybės posėdis“, į ką K. Navickas atsakė „Nebūtinai“. Suprantama, portalo žurnalistė šio pokalbio negirdėjo, tik jo perpasakojimą.
Po Vyriausybės posėdžio trečiadienį I. Šimonytė keliavo į Prezidentūrą ir su šalies vadovu tarėsi dėl ministrų. Mat išrinkus prezidentą naujai kadencijai Vyriausybė pagal įstatymus turėjo grąžinti įgaliojimus, premjerė pasitikrino pasitikėjimą Seime, o dabar su prezidentu turi susitarti dėl Vyriausybės sudėties. Lietuvoje premjero siūlymu, ministrus skiria ir atleidžia prezidentas, todėl I. Šimonytė šiuo atveju niekaip negali išvengti prezidento.
1 variantas: konfrontacija ir nepilnas kabinetas
Gali būti taip, kad premjerė I. Šimonytė nenorės keisti Vyriausybės sudėties ir pateiks dekreto projektą su tomis pačiomis ministrų pavardėmis, tai yra ir su A. Dulkio bei K. Navicko. Tai reikštų konfrontaciją su Prezidentūra, o prezidentas irgi gali nenorėti būti vedžiojamas už nosies. G. Nausėda viešai yra sakęs neatmetantis idėjos tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę.
Jeigu I. Šimonytė užsispirtų, tuomet galimai užsispirtų ir G. Nausėda, todėl labai tikėtina, kad Vyriausybė būtų tvirtinama nepilna, o sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrų pareigas galėtų eiti kiti Vyriausybės nariai.
Panašiai buvo, kai buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ėjo ir savo pareigas ir dar vadovavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Užkulisiuose tai laikoma pačiu realiausiu scenarijumi, žinant, kad I. Šimonytė po susitikimo su prezidentu pasakė, jog pokyčiai po pokyčių be argumentų jai neatrodo prasmingi.
„Tokių atvejų yra buvę, bet tai išskirtiniai atvejai, kažin, ar reiktų tai kartoti. Teoriškai taip gali būti, nes taip yra buvę, bet tai išimtiniai, išskirtiniai atvejai“, – portalui tv3.lt sakė buvusi Konstitucinio Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė.
2012 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino nepilnos sudėties Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę, nes jai netiko dvi Darbo partijos deleguotos ministrės – Loreta Graužinienė ir Virginija Baltraitienė. Panašus precedentas įvyko 1998 m., kai prezidentas Valdas Adamkus patvirtino Gedimino Kirkilo Vyriausybę be švietimo ir mokslo ministro, mat nepritarė pasiūlytai kandidatūrai.
„Būna tokių atvejų, bet tai nėra siekiamybė. Absoliučiai išskirtinės aplinkybės galėtų lemti nepilnos sudėties Vyriausybės skyrimą. Po kiek laiko paprastai žmonės vis tiek paskiriami į tas vakancijas. Šiuo atveju tai daugiau nesutarimai tarp prezidento ir ministrės pirmininkės, bet tie nesutarimai neturėtų lemti krizės. Aišku, prezidentas pagal Konstitucinio Teismo doktriną nėra notaras, kuris viską tvirtina, bet šioje situacijoje, kai tas Vyriausybės atsistatydinimas yra labiau mandagumo gestas, tai prezidentas skiria ministrą pirmininką, turintį daugumos palaikymą, o Vyriausybę vis tik formuoja premjerė. Neturėtų prezidentas diktuoti“, – kalbėjo T. Birmontienė.
2 variantas: Dulkys ir Navickas pakeičiami
Kitas variantas gali būti, kad premjerė I. Šimonytė nusileis prezidentui ir sutiks, kad ir trumpam laikui, pakeisti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį ir žemės ūkio ministrą K. Navicką. Tuomet reikia sugalvoti, kad juos abu pakeistų.
Žemės ūkio ministro atveju situacija lengvesnė, nes neoficialiai kalbama, kad šias pareigas galėtų eiti visoms grupėms ir institucijoms priimtinas konservatorių politikas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuris šiuo metu vadovauja Seimo Ekonomikos komitetui.
Sveikatos apsaugos ministro atveju padėtis sudėtingesnė. Prezidentas, regis, labai teigiamai vertina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir siūlė į šias pareigas skirti šį konservatorių politiką, bet premjerė į tai sureagavo labai priešiškai – I. Šimonytė su A. Matulu nesutaria.
Paskutinis jų konfliktas kilo, kai A. Matulas kartu su keletu konservatorių ir opozicija sugebėjo priimti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatą, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jeigu jos bus gautos neteisėtai. Tai iš dalies susiję su neteisėtu kai kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigos elgesiu, kai už paslaugas finansavimas gaunamas iš Valstybinės ligonių kasos, ir dar paprašoma prisimokėti iš pačių fizinių asmenų.
Kurį laiką buvo kalbama apie premjerei artimos Seimo narės Jurgitos Sejonienės kandidatūrą, bet šiuo metu apie tai nebekalbama.
Bet šioje srityje atsirado nauja pavardė: Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės. Pastaruoju metu Vyriausybės kanclerė premjerės I. Šimonytės pastangomis labai keliama į viešumą. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąraše I. Šimonytė Vyriausybės kanclerę ir savo asmeninę draugę G. Balčytytę kilstelėjo iš 50 pozicijos į 14 vietą.
Vyriausybėje neseniai visuomenei pristatant kontrmobilumo priemones ir sienos apsaugos stiprinimą, be krašto apsaugos, vidaus reikalų ministrų bei susisiekimo viceministrės, nežinia kodėl, dar dalyvavo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė. Spėjama, kad taip elgiamasi jos asmenybės viešinimo tikslais. Tiesa, užkulisiuose ji kartais paminima ir kaip kandidatė į Europos Komisiją, jei neišdegtų Gabrieliaus Landsbergio variantas.
Vis dėl to kalbama, kad šios politikės kandidatūra nėra labai priimtina G. Nausėdai, todėl gali susiklostyti scenarijus, jog esant tokioms aplinkybėms prezidentas vis tik turės trauktis ir nebelabai norės keisti A. Dulkio, nes siūloma pamaina neatrodys priimtina. Arba teks palikti vietą tuščią, kai pagal pirmąjį scenarijų pavaduoja kitas ministras.
3 variantas: tvirtinama dabartinė Vyriausybė
Trečiasis scenarijus galėtų būti tos pačios Vyriausybės sudėties tvirtinimas, įtikinus prezidentą, kad likus tiek nedaug laiko iki naujų Seimo rinkimų neverta keisti vežimą tempiančių arklių.
Kad nelabai pageidauja keisti ministrų I. Šimonytė pati parodė gana atvirai. Po trečiadienio susitikimo su šalies vadovu ji teigė, kad ministrų kaita turėtų būti argumentuota, o pokyčiai dėl pokyčių nėra prasmingi. Galų gale, jei premjerė manytų, kad ministrai turi keistis, pati inicijuotų jų atstatydinimą ir siūlytų pamainą gana greitai. Kaip kad įvyko pakeičiant krašto apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo, mokslo ir sporto ministrus.
„Man atrodo, kad keisti visada galima, nes ką tik pasikeitė du ministrai, nes reikėjo, kad pasikeistų, taip atsitiko, susiklostė tokios aplinkybės, du ministrai pasikeitė. Tai iki rinkimų mažiau laiko nei buvo birželio mėnesį, bet taip būna, visaip būna. Vienintelis reikalavimas, vienintelė sąlyga, kuri čia būtų svarbi, kad tie pokyčiai būtų argumentuoti. Nes pokyčiai po pokyčių, turbūt, aš kaip žmogus konservatorius, kaip racionalus žmogus ir dar žiūrėdama į kalendorių, pokyčių dėl pokyčių niekada nepraktikavau, niekada nemaniau, kad tai prasminga. Bet jei galima turėti geresnę kokybę, tai nėra kažkoks dalykas, kuris negali įvykti. Juo labiau, kad kartais pats gyvenimas diktuoja, kaip kad atsitiko Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose“, – trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Visai įmanoma, kad siekdama nekeisti Vyriausybės sudėties premjerė į sveikatos apsaugos ministrus siūlo prezidentui nepriimtinus variantus – gali būti žiūrima, kada G. Nausėdai pabos priešintis. Šis scenarijus atitiktų ir žemės ūkio ministro K. Navicko atsakymą A. Dulkiui, kad kaita nebūtinai įvyks.
Paaiškėjo Šimonytės namų darbai
Premjerė I. Šimonytė kalbėdama „Žinių radijui“ ketvirtadienį taip pat užsiminė, kad turi šiokių tokių namų darbų. „Turėjome darbingą pokalbį. Dar turiu šiokį tokį namų darbą, kurį įsipareigojau padaryti, daugiau komentuoti nenorėčiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Portalo tv3.lt žiniomis, namų darbai šiek tiek susiję su A. Dulkio gelbėjimu, nes Prezidentūra įsitikinusi, kad sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nepadarė pakankamai Europos Sąjungos lygmeniu, kad Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, neprisipirktų per daug COVID-19 vakcinų. Problema ta, kad pagal susitarimą su gamintojais Europos Sąjungos šalys centralizuotai per Europos Komisiją yra įsipareigojusios pirkti nemažus vakcinų kiekius, bet paskui jas tenka utilizuoti – išpilti lauk.
Kaip portalui paaiškino Sveikatos apsaugos ministerija, koronaviruso pandemijos eigoje Europos Komisija visų Europos Sąjungos valstybių vardu susiderėjo su vakcinų gamintojais dėl centralizuoto vakcinų pirkimo, mat tuo metu buvo baiminamasi, kad vakcinas gali išpirkti kitos pasaulio šalys su daug gyventojų.
„Ilgainiui su COVID-19 vakcinų pertekliumi susidūrė visos Europos Sąjungos valstybės ir visos vieningai sutaria, kad vakcinų utilizavimas yra nepriimtinas. Europos Komisija ir valstybės narės dėjo visas pastangas, kad vakcinų gamintojai atsižvelgtų į besikeičiantį vakcinų poreikį ir sudarytų sąlygas valstybėms narėms reaguoti pagal savo gyventojų vakcinacijos tempus. Su vakcinų gamintojais Europos Komisija tiesiogiai vykdė derybas visų valstybės narių vardu dėl sudarytų sutarčių su vakcinų gamintojais keitimo – lankstesnių vakcinų pristatymo sąlygų, galimybės nebeįsigyti visų sutartyje numatytų vakcinų dozių ir kitų sąlygų, kurios padėtų valstybėms narėms lanksčiau reaguoti į valstybės poreikius ir besikeičiantį gyventojų skiepijimosi aktyvumą. Derybų procese aktyviai dalyvavo ir Lietuva, teikdama savo pozicijas, siūlymus įvairiuose Europos Sąjungos formatuose ir viešai kreipdamasi į Europos Komisiją kartu su kitomis valstybėmis narėmis“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Visų šių derybų rezultatas buvo Europos Komisijos ir vakcinų gamintojo pasirašytas sutarties pakeitimas, kurio esmė – likusio įsigyti pagal sutartį vakcinų kiekio pristatymą išdalinti į 4 metus, taip mažinant utilizuojamus vakcinų kiekius, labiau atliepiant valstybių narių vakcinacijos tempus bei išdalinant ilgesniam laikotarpiui vakcinų įsigijimo kaštus“, – teigia A. Dulkio vadovaujama ministerija.
Remiantis ministerija, 2024-2025 m. sezonui Lietuvai suplanuota pristatyti daugiau nei 135 tūkst. COVID-19 vakcinų skiepyti 12 metų ir vyresniems asmenims.
Dėl vakcinų pertekliaus Lietuvos generalinė prokurorė yra priėmusi sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes Europos Komisijai susitarus su vakcinų gamintojais Lietuva įsigijo apie 11 mln. vakcinų, iš kurių 2,5 mln. utilizavo. Tai reiškia, kad iš 230 mln. eurų į kanalizaciją galėjo nutekėti apie 46,5 mln. eurų.
