Vis dėlto tie patys baterijose esantys cheminiai junginiai, kurie suteikia energijos įvairiausiems prietaisams, yra ir priežastis, kodėl panaudotos baterijos priskiriamos pavojingosioms atliekoms. Tai reiškia, kad su baterijomis negalima elgtis kaip su paprastomis buitinėmis šiukšlėmis ir štai trys pagrindinės priežastys – kodėl.
Baterijose gausu sveikatai pavojingų cheminių medžiagų
„Visų rūšių nebenaudojamos vienkartinės ir įkraunamos baterijos yra pavojingosios atliekos – ar tai būtų automobilinės, pramoninės ar naudojamos nešiojamuose prietaisuose.
Visų šių baterijų sudėtyje yra gausu sunkiųjų metalų, rūgščių ir toksinių medžiagų, kurios yra kenksmingos žmonių sveikatai. Likimo valiai paliktos baterijos palaipsniui yra, o jose esančios pavojingos medžiagos patenka į aplinką“, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė.
Tokia galimybė, anot R. Zdanevičienės, turėtų neraminti kiekvieną, besirūpinantį švaria aplinka ir savo bei artimųjų sveikata. Baterijų sudėtyje esantys sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis ar chromas, gali užteršti vandenį, gruntą ir atmosferą, patekti į augmeniją, gyvūnų bei žmonių organizmus.
Čia jie kaupiasi ir ilgainiui gali sukelti pavojingus susirgimus – taip pat ir vėžinius. Baterijose esantys sunkieji metalai ir kitos toksinės medžiagos į žmogaus organizmą gali patekti ne tik su geriamu vandeniu ir valgomu maistu, bet taip pat ir garų ar dulkių pavidalu tiesiogiai per kvėpavimo takus.
Už išmetimą su šiukšlėmis gresia baudos
„Baterijų tvarkymas Lietuvoje, kaip ir likusioje Europos Sąjungoje, yra reglamentuojamas teisės aktais, todėl derėtų žinoti, kad išmetant šias atliekas su buitinėmis šiukšlėmis daromas nusižengimas, už kurį gresia administracinė atsakomybė ir baudos“, – sako R. Zdanevičienė.
Netinkamas naudoti baterijas ir galvaninius elementus reikia palikti specialiose surinkimo talpose, kurios pagamintos taip, kad juose surinktos išeikvotos baterijos nekeltų pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai.
AGIA direktorės teigimu, visas baterijų atliekas gyventojai privalo rūšiuoti ir atiduoti perdirbimui. Tam, anot R. Zdanevičienės, yra sudarytos visos reikiamos sąlygos, kadangi vartotojai baterijų atliekas gali nemokamai palikti jų platinimo vietose įrengtose talpose, visose parduotuvėse, mokyklose, pašto skyriuose ir pan.
„Tai, jog panaudotų baterijų negalima išmesti su buitinėmis atliekomis, gyventojams primena ir specialus jų ženklinimas. Ant baterijų ar jų įpakavimo visuomet galima rasti perbraukto šiukšlių konteinerio simbolį, kuris reiškia kad gaminį privalu atiduoti perdirbimui. Taigi išvydęs tokį ženklą, kiekvienas turėtų žinoti, kad panaudotą gaminį būtina pristatyti į vieną iš tokių atliekų surinkimo vietų“, – pažymi R. Zdanevičienė.
Baterijas perdirbant tausojami gamtos resursai
AGIA direktorės teigimu, tolimesniam tvarkymui perduotos baterijų atliekos ne tik nepatenka į aplinką ir leidžia išvengti pavojaus žmonių sveikatai, bet ir yra perdirbamos bei grįžta į apyvartą. Tokiu būdu yra tausojami ir racionaliau naudojami gamtos ištekliai.
„Pirmasis žingsnis siekiant perdirbti panaudotas baterijas yra jų atskyrimas nuo bendro buitinių atliekų srauto ir išrūšiavimas pagal baterijų tipą. Be gyventojų pagalbos ir atsakingo požiūrio to padaryti praktiškai nėra įmanoma, todėl raginame gyventojus prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos puoselėjimo. Tam įtakos turi kiekvieno mūsų veiksmai“, – įsitikinusi R. Zdanevičienė.
Europos Sąjungos Baterijų ir akumuliatorių direktyvoje šalims narėms numatyti tikslai surinkti ne mažiau kaip 45 proc. visų panaudotų ne pramoninių baterijų ir 100 proc. visų pramoninių baterijų. Europos komisijos duomenimis, kasmet į ES rinką vien nešiojamiems individualių vartotojų prietaisams skirtų baterijų patenka apie 160 tūkst. tonų.
