Mažame miestelyje Sonipate, esančiame netoli sostinės Delio, gyvenanti mergina kenčia nuo retos ligos – achalazijos. Ja sergant sutrinka stemplės motorika, išnyksta normali stemplės peristaltika. Kietas maistas negali patekti į skrandį, o pabandžius valgyti merginą pradeda kamuoti stiprus vėmimas.
Keisčiausia, kad Manju sveria panašiai kaip ir kitos Indijos moterys. Ji liekna, tačiau nėra silpna, geba atlikti visus buities darbus. Nors kartais merginą kamuoja stiprūs skrandžio skausmai.
Manju motina pasakoja nepastebėjusi nieko neįprasto iki mergaitei sukako dveji. Tuomet Manju pradėjo gauti kieto maisto – ryžių, duonos. Tačiau po tokio maisto davinių mergaitę pykindavo, ji daug verkdavo. Iš pradžių Manju motina galvojo, kad mergaitė tiesiog išranki maistui, bet laikui bėgant suprato, kad kažkas tikrai negerai.
Po daugybės apsilankymų pas gydytojus Manju buvo nustatyta achalazija. Išbandytas ne vienas gydymo būdas, tačiau teigiamų rezultatų nebuvo. Kaip teigia Džaipūre dirbantis pediatras Adarsh Sharma, merginai dar gali padėti operacija, tačiau jai Manju šeima neturi pinigų.
Mūrininku dirbantis merginos tėvas Ramkanwar Dharra pasakoja, kad dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos šeima nebegali leisti jai tęsti studijas. Manju gyvena su tėvais, dviem broliais ir penkiomis seserimis. Visi šeimos nariai, išskyrus Manju, yra sveiki.
Manju tėvai negali apmokėti Manju gydymo, tačiau iš visų jėgų stengiasi patenkinti jos poreikius. Šeima įsigijo karvę, kad turėtų pakankamai pieno, kurio Manju per dieną išgeria 4-5 litrus.
