25. Ekpirotinis modelis
Ekpirotinis scenarijus, skirtingai nuo Didžiojo sprogimo teorijos, teigia, kad mūsų visata atsirado po dviejų ar daugiau visatų, identiškų mūsų dabartinei, susidūrimo. Tai reiškia, kad kažkur už mūsų visatos ribų yra mažiausiai dar viena visata. Be to, tvirtinama, kad atstumas tarp mūsų visatos-dvynės ir mūsų visatos yra mažesnis nei atomo spindulys.
24. Baltosios skylės kosmose
Kai kurie mokslininkai mano, kad pats juodųjų skylių egzistavimo faktas numato ir vadinamųjų baltųjų skylių egzistavimą. Ir jei juodosiose skylėse viskas pradingsta, tai iš baltųjų, matyt, kažkas vis pasirodo.
23. Mes naikiname visatą kiekvieną kartą, kai žiūrim į tamsiąją energiją
70 proc. mūsų visatos yra sudaryta iš vadinamosios „tamsiosios energijos“. Profesorius Lawrence‘as Kraussas tvirtina: kaskart, kai mes pažiūrime į tamsiąją energiją, mes žudome mūsų visatą. Įvyksta tai taip: kuo daugiau žiūrim, tuo nestabilesnė tampa visata, ir tai sutrumpina jos gyvenimo trukmę.
22. Visata – tai holograma
Eilinė absurdiška teorija teigia, kad mes gyvename visatoje-hologramoje, ir sukūrė tą hologramą ne kažkas kitas, o pati visata. O dangus virš mūsų – tai viso labo siena su žvaigždžių ir galaktikų paveiksliuku.
21. Matrica – realybė
Turbūt nelengva surasti žmonių, kurie nematė filmo „Matrica“. O kai kurie mokslininkai nusprendė sukurti teoriją apie idėją, kuria remiasi šis filmas. Pasak jų, mes gyvename kompiuterinėje programoje, ir būtent kompiuteriai sukūrė tai, ką mes vadiname realybe.
20. Mes kilę iš juodosios skylės
Pasak šios teorijos, mūsų visata atsirado iš juodosios skylės. Idėja tokia: materija įsiurbiama į juodosios skylės vidų, jos tankumas padidėjo iki tokio masto, kad juodoji skylė nebesugeba jos išlaikyti ir „išspjauna atgal“.
19. Kiekvienas mūsų sprendimas – nauja visata
Mokslininkai, kurie palaiko omnivisatos teoriją (daugybės visatų teoriją) tvirtina: kaskart, kai mes priimame kokį nors sprendimą, mes sukuriame naują realybę – naują visatą.
18. Susiduriančių branų teorija
Ši teorija teigia, kad visata yra tam tikra brana (nuo membranos), kuri laisvai sklando daugybės matmenų erdvėje ir nuolatos besidaužanti į kaimynines visatas. Kiekvienas toks smūgis – savotiškas naujas „didysis sprogimas“, dėl kurio vis gimsta nauja visata.
17. Erdvė-laikas – labai taki substancija
Fizikai Pawelas Mazuras ir George‘as Chapline‘as tvirtina, kad kategorija „erdvė-laikas“ turi „supertakumo“ savybę. Tai reiškia, kad judėdama mūsų visata kuria naujas visatas. Šis procesas vadinamas begaliniu visatos plėtimusi.
16. Visatos su dideliu juodųjų skylių kiekiu dominuoja
Mums jau žinoma, kad materijos patekimas į juodąją skylę priveda prie jos tankio padidėjimo. Dėl to gimsta nauja visata. Pamažu visatos, gimdydamos vis naujas ir naujas juodąsias skyles, pradeda dominuoti multivisatoje.
15. Antropinis principas
Kiekviena iš visatų turi begalinį savybių ir fizikinių dėsnių rinkinį. Bet pagrindinė antropinio principo mintis: „Mes matome visatą tokią, nes tik tokioje visatoje galėjo atsirasti stebėtojas, žmogus.“
14. Siela gyvena širdyje
Gydytojas Galenas, gyvenęs maždaug II amžiuje, tikėjo, kad kraujas – kuras, dėl kurio veikia vidiniai žmogaus organai. Ir pumpuoja jį visai ne širdis, o kepenys. O širdis mums reikalingai dėl visiškai kitų tikslų: joje gyvena siela.
13. Hipokrato mokymai apie temperamentą
Šimtmečius gydytojai visų ligų priežastimi vadina keturių žmogaus „skysčių“ disbalansas. Šios ilgą laiką populiarios teorijos autorius buvo legendinis Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas. Žymusis „medicinos tėvas“ tvirtino, kad keturi skysčiai, cirkuliuojantys organizme – kraujas, tulžis, flegma ir juodoji tulžis – nustato bendrą žmogaus elgesį (keturi temperamentai) ir jo sveikatą.
