25-erių vilnietė Miglė Tamkūnė pasakoja, kad jos nėštumas buvo ypatingai lengvas, o pati ji neturėjo jokių nusiskundimų.
„Nereikėjo jokių papildomų tyrimų. Paskaudėdavo nugarą, patempdavo pilvą, bet kaip ir kiekvienai nėščiai moteriai“, - prisimena ji.
Tačiau lemtinga diena išaušo 24-ąją nėštumo savaitę, būtent per moters vyro gimtadienį. „Atsikėliau jam gimimo dienos proga paruošti kibinų. Viską dariau palengva, lėtai, jaučiausi labai gerai. Net atrodė, ką dar galėsiu nuveikti po to. Tik staiga man pradėjo tekėti vandenys...“, - sako M. Tamkūnė.
Išgyventi buvo minimali tikimybė
M. Tamkūnė iš karto su vyru išvažiavo į Vilniaus gimdymo namus, tačiau čia jie išgirdo šokiruojančią žinią. „Jie pasakė, kad nieko nebebus. Sakė man susitaikyti, kad nebeturėsiu vaiko, kadangi teka vandenys ir yra labai minimali tikimybė“, - lemtingas akimirkas prisimena moteris.
Tačiau M. Tamkūnė kartu su vyru pasiduoti neketino, todėl kartu jie nuvažiavo į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialio Vaikų ligoninę. Čia nėščia moteris sužinojo, kad kūdikiui teks brandinti plaučius.
„Neišnešiotiems kūdikiams dažnai brandina plaučius. Keturias paras brandinome mergaitei plaučius. Man Cezarį pjūvį atliko jau po keturių parų, kadangi jau nebebuvo vandenų“, - paaiškina ji.
Moteris pagimdė 24 savaičių 690 gramų 27 cm mergaitę Ariadną. Kaip gydytojai teigė moteriai, mergaitė gimė anksčiau laiko dėl infekcijos. „Mums gydytojai sakė, kad yra dvi priežastys, kodėl vaikai gimsta per anksti. Arba pakyla spaudimas, arba būna infekcija“, - sako moteris.
Mergaitė gimė be gyvybės ženklų. Kaip pati M. Tamkūnė sako, Ariadną ji laiko tikru stebuklu.
„Ji pati išsikovojo gyvenimą", - priduria Ariadnos mama.
Pirmieji mėnesiai – tarp palatos sienų
Atėjusi į šį pasaulį anksčiau, mažoji mergaitė apie tris savaites gulėjo reanimacijos skyriuje. „Tiek aš, tiek ji gavome antibiotikus, nes infekcija niekur nedingo. Ją reikėjo išgydyti. Ariadna gavo penkias dozes skirtingų antibiotikų, o aš tris. Mums abiems grėsė išeiti iš šio pasaulio. Kaip aš sakau, mes vienu metu kovojome už savo gyvybes“, - jautriomis akimirkomis dalijasi M. Tamkūnė.
Dar po dviejų savaičių moteris su dukrele buvo perkelta į Vaikų ligoninę. „Reanimacijoje Ariadna pagulėjo dar 4-5 paras, tada mums paskyrė palatą ir tuomet gyvenimas prasidėjo jau kartu. Ligoninėje praleidome tris mėnesius“, - prisimena ji.
Kaip pati moteris prisimena, išgyventi lemtingas gyvenimo akimirkas jai ypatingai padėjo jos vyras ir artimieji.
„Nežinau kaip kiti ištveria, kurie neturi to palaikymo. Aš pati buvau stipri, ėjau ir laikiausi, nes turiu nuostabų vyrą šalia, tėvus ir uošvius. Be jų neįsivaizduoju, kaip būčiau tai išgyvenus“, - sako Ariadnos mama.
Jau nemato viena akimi
Dabar Ariadna – septynių mėnesių arba koreguotų keturių mėnesių mergaitė. Kaip pasakoja jos mama, mergaitė iš tiesų yra labai guvi. Tačiau ji turi problemų su savo akytėmis. „Kairę akytę mes jau esame praradę, dešinėje akyje dar yra tikimybė matyti“, - atvirai kalba moteris.
Mergaitei yra nustatyta retinopatija, kuri pasitaiko neišnešiotiems kūdikiams. Ariadnos mama pasakoja, kad pradžioje, kai ji su dukrele gulėjo ligoninėje, mergaitės akims viskas buvo gerai, tačiau vėliau pradėjo blogėti eigoje.
Ariadnos akių gydymo galimybės yra užsienyje. Tiesa, jomis būtų galima pasinaudoti nebent tuomet, kai mergaitė paaugs, nes tam ji dar per maža. Dabar jos mama tikisi, kad žmonės išgirs jos istoriją ir galbūt atsiras kas nors, galintis daugiau papasakoti apie mergaitės gydymo galimybes.
„Į mano prašymą yra atsiliepusi viena moteris, kuri dirba su vaistais Maskvoje. Ji supažindino mus su profesoriumi ir pasiūlė specialius lašiukus akims. Tai nėra antibiotikai, jie – žolelių pagrindo“, - pasakoja moteris.
Tiki laiminga pabaiga
M. Tamkūnė tikina, kad bandys įvairiausius būdus, kurie galėtų padėti jos mažajai dukrytei išlaikyti galimybę matyti šį pasaulį, todėl jaunai šeimai yra reikalinga ir aplinkinių parama.
„Iš tiesų yra stiprus jausmas viduje ir tikėjimas, kad viskas tikrai bus gerai. Ir galų gale, mes džiaugsimės, viską visi susėdę prisiminsime, kiek daug šitas mažas vaikas padarė, kaip stengėsi. Nė kiek neabejoju, kad mes bent kiek matysime viena akimi. Pagalba, parama ir palaikymas šeimos narių yra labai didelis. Tėvų, vyro, jo tėvų, draugų... Toks didelis, kad mums suteikia be proto daug jėgų. Kovosime tol, kol gausime geriausią rezultatą“, - pasiduoti neketina mergaitės mama.
M. Tamkūnė pasakoja, kad rugsėjį ji kartu su mergaite pradės lankytis silpnaregių ir aklųjų centre. Ji džiaugiasi už kiekvieną Ariadnos šypseną, žvilgsnį ir užtikrintai žino – jei dar nėra gerai, vadinasi tai dar ne pabaiga.
„Bendromis jėgomis su visų meile ir palaikymu mes išsikovosime. Mes stiprios ir viskas bus gerai. Širdis jaučia – kitaip būti negali“, - sako M. Tamkūnė.
Jeigu ir jūs norite prisidėti prie Ariadnos geresnio gyvenimo ir specialių akių lašų, tai padaryti galite jau dabar:
Miglė Vaškelytė
LT38 7044 0600 0812 2679
SEB bankas