Helainą Hillyard, atletišką biochemijos studentę iš JAV, Ajovos valstijos, pribloškė kraujo tyrimų atsakymai – paaiškėjo, kad ji serga B ląstelių ūmine limfoblastine leukemija – kraujo vėžiu.
Nepaisant beveik metus trukusios varginančios chemoterapijos, J. Hillyard tvirtina, kad ši patirtis jai buvo „naudinga“, rašo mirror.co.uk.
Ligą išdavė dėmės ant odos
Pirmą kartą strazdanas primenančias dėmeles ant savo odos H. Hillyard pastebėjo 2021 m. lapkritį. Vos per kelias valandas dėmės padidėjo ir nusėjo jas rankas ir kojas.
Gydytojai atliko kraujo tyrimus, nerimą keliantys atsakymai išdavė klastingą diagnozę. Po to H. Hillyard buvo taikoma beveik metus trukusi varginanti chemoterapija.
Helaina jautėsi buvo visiškai sveika ir ši žinia ją pribloškė, tačiau praėjus 16 mėnesių ji pažvelgė į šią sukrečiančią patirtį iš kitos pusės.
„Esu be galo dėkinga, kad susirgau vėžiu – dabar viską vertinu visai kitaip, nes ne visi nugali šią baisią ligą“, – sakė studentė iš Ajovos.
Ji pridūrė: „Skamba beprotiškai, bet sirgdama vėžiu supratau, kokia esu laiminga ir kiek daug meilės mane supa.
Dar reikės nueiti ilgą kelią, kol būsiu tokia, kokia buvau, suprantu, kad galbūt niekada nebebūsiu tokia pati, kaip anksčiau, bet jei turėsiu galimybę, tai padarysiu.
Aš vis dar kasdien ir kas mėnesį ligoninėje gaunu chemoterapiją, todėl vis dar susiduriu su jos šalutiniais poveikiais, tačiau matau pažangą savo sveikatingumo kelionėje – galbūt todėl, kad turėjau tiek daug erdvės augti dėl to, ką leukemija padarė su mano kūnu. Ši patirtis labai naudinga.“
Rankų nuleisti neketina
Gydymo metu jai teko nutraukti savo biochemijos studijas metams, dėl gydymo jai nuslinko plaukai, tačiau bėgant laikui jie pradėjo atauginėti.
Dabar H. Hillyard laukia palaikomasis gydymo etapas – paskutinis etapas kovoje su liga. Dabar iki 2024 m. kovo mėn. ji vartos geriamus chemoterapinius vaistus ir kas mėnesį lankysis ligoninėje.
Rugsėjį ji ketina grįžti į biochemijos mokslus, be to, pamažu bando vėl pradėti užsiimti lengvąja atletika.
Ji sakė: „Gydymas man eina puikiai. Turėjau labai mažai komplikacijų. Mano gydytojai ir slaugytojos puikiai padėjo tvarkytis su šalutiniais poveikiais.
Per pastaruosius pusantrų metų buvo sunkių dienų. Buvo sunku, kai nuslinko plaukai, bet džiaugiuosi, kad dabar jie vėl ataugo.
Sunkiausia buvo matyti, kaip dėl manęs nerimauja mano šeima ir draugai. Sakyčiau, kad matyti, kaip dėl tavęs jaudinasi tavo mylimi žmonės, yra sunkiau nei kovoti už savo gyvybę.“
Nepaisant pastaruosius 16 mėnesių trukusių pakilimų ir nuosmukių, Helaina tebėra susitelkusi į savo ateitį ir yra pasiryžusi tapti odontologe.
