Pranešime sakoma, kad premija tanzaniečių prozininkui paskirta „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.
Zanzibare 1948 metais gimęs ir Anglijoje gyvenantis A. Gurnah yra Kento universiteto profesorius. Jis yra parašęs 10 romanų, tarp jų „Rojų“ (Paradise), 1994 metais pretendavusį į prestižinę „Booker“ grožinės literatūros premiją.
A. Gurnah į Angliją kaip pabėgėlis atvyko praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Rašyti jis pradėjo būdamas 21-ų, jau Anglijoje, ir nors jo gimtoji kalba yra suahelių, literatūriniu įrankiu jam tapo anglų kalba.
Labiausiai jis garsėja savo „Rojumi“, kurio veiksmas vyksta kolonijinėje Rytų Afrikoje Pirmojo pasaulinio karo metais.
Pabėgėlio tema ryški visoje jo kūryboje.
Nobelio komiteto pirmininkas Andersas Olssonas pavadino A. Gurnah „vienu garsiausių pasaulyje pokolonijinių rašytojų“.
Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų).
Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei Louise Glueck „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, savo rūsčiu grožiu darantį individualią egzistenciją universalią“. Ji buvo ketvirta moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją per pastarąjį dešimtmetį ir tik 16-ta nuo premijų teikimo pradžios 1901 metais.
L. Glueck buvo populiarus pasirinkimas po kelerių kontroversijos metų. 2018-aisiais laureato paskelbimas buvo atidėtas Švedijos akademiją supurčius lytinio išnaudojimo skandalui, o 2019-ųjų premiją paskyrus austrų rašytojui Peteriui Handke kilo didelė kritikos banga – daugelis stebėjosi, kodėl taip pagerbtas rašytojas, žinomas dėl savo palaikymo Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui per Balkanų karus ir jo pajėgų įvykdytų žiaurių nusikaltimų menkinimo.
Prieš šio ketvirtadienio pranešimą Nobelio premijų stebėtojai spėjo, kad Švedijos akademija galėtų pagerbti kokį nors rašytoją iš Azijos ar Afrikos, nes 120 metų apdovanodavo daugiausia vakariečius ir yra pažadėjusi didesnę įvairovę.
Iš 118 Nobelio literatūros premijos laureatų, išrinktų nuo 1901 metų, kai buvo įteikta pirmoji premija, 95 – daugiau kaip 80 proc. – yra europiečiai ar kūrėjai iš Šiaurės Amerikos.
Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe vokietis Klausas Hasselmannas ir italas Giorgio Parisi. Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Jais tapo vokietis Benjaminas Listas ir JAV dirbantis britų kilmės tyrėjas Davidas W. C. MacMillanas, pelnę pripažinimą už asimetrinės organokatalizės metodų išvystymą.
2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.
Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.
Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
