Širdį atidavė gyvūnams
Vasarį gyvūnų mylėtojų bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – mirė kovotoja už gyvūnų teises, organizacijos „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Reklaitytė. Pastaruoju metu moteris kovojo su onkologine liga.
Moters bičiuliai, artimieji ir kolegos negailėjo gražių žodžių ir tikino, kad tai didžiulis praradimas. Kolegos pasidalijo jautriu laišku bei prabilo apie tai, koks Ilona buvo žmogus.
Viešu laišku buvo pasidalyta „Facebook“ puslapyje. Čia jie prisiminė jautriausias akimirkas ir didžiulį Ilonos atsidavimą gyvūnams:
„Visiems, kas VšĮ „SOS gyvūnų“ vadovę pažinojo asmeniškai, ji buvo tiesiog Ilona, Ilonytė. Mažas narsus karys, keliolika metų kovojęs gyvūnų globos fronte, nepaisant rūpesčių, nusivylimų, sunkumų, kuriuos čia tenka patirti, o pastaraisiais metais – dar ir sunkios ligos sukeltų skausmų.
Ilona visados svajojo organizuoti pagalbą gyvūnams, dar kai dauguma mūsų net nežinojo, kad yra tokia problema, kad ji tokio masto... „SOS gyvūnai“ be jos nebūtų atsiradę. Dirbti teko didžiuliais krūviais, į direktorės pareigas įėjo ir kasdienis valymas, ir skambučių atsakinėjimas kone visą parą.
Kai prieglaudos infrastruktūra dar buvo minimali, šaltomis žiemomis ji likdavo nakvoti vagonėlyje ant sofutės, apgulta globotinukų, nes bijojo, kad neužgestų krosnelės arba neįvyktų gaisras. Ji priėmė į prieglaudą, į savo namų globą daugybę katinėlių ir šunų, kuriuos kiti išvadintų neperspektyviais: šlubų, senų, aklų…
Daugeliui mūsų „SOS kiemelis“ tapdavo paskutine priebėga, bet niekas taip nesidžiaugdavo, kaip Ilona, kai toks senukas rasdavo tikrus namus. Ir niekas taip nesielvartaudavo, kai jie išeidavo iš gyvenimo. Ji prisirišdavo prie visų, vadino globotinius savais vaikais: „Na, vaikai, kaip gyvenat?“ O jie šokinėja aplinkui, vos nenugriaudami, džiaugiasi.
Mums be galo trūks Ilonos. Ilona tikėjo, kad mirtimi viskas nesibaigia. Vaivorykštės šalyje ją tikrai pasitiks, nes meilė niekados neišnyksta be pėdsakų.“
Iškeliavo po žmonos mirties
Vasarį Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Mirė, choro ir orkestro dirigentas, muzikas ir pedagogas Arvydas Paltinas. Jis buvo praėjusiais metais anapilin iškeliavusios atlikėjos Nelly Paltinienės vyras.
Pasak artimo šeimos draugo kunigo Arūno Peškaičio Arvydo Paltino gyvybę pasiglemžė plaučių uždegimas.
A. Paltinas gimė 1933 metais Klaipėdos apskrityje, Lankupiuose.
Jis baigė Agluonėnų pradinę mokyklą ir Priekulės progimnaziją, mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, tačiau jos nebaigė.
Nuo 1954 metų A. Paltinas buvo Klaipėdos kultūros namų meno vadovas ir mokytojas Klaipėdos vaikų pirmoje muzikos mokykloje.
Jis buvo vienas estradinės muzikos Klaipėdoje pradininkų, populiaraus estradinio ansamblio „Kopų balsai“ vadovas, išugdė solistus N. Paltinienę, Eugenijų Ivanauską, Edmundą Kučinską ir kitus.
1982 metais su žmona N. Paltiniene išvyko gyventi į Vokietiją, mokytojavo Vasario 16-osios gimnazijoje, rengė koncertus, atvykdavo koncertuoti į Lietuvą. N. Paltinienė mirė pernai vasario 29-ąją.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl muziko, choro ir orkestro dirigento, pedagogo Arvydo Paltino mirties.
„A. Paltino gyvenimo kelias atspindi ištisą Lietuvos kultūros epochą ir atskleidžia gilią ir reikšmingą brydę lengvosios muzikos raidoje. Tai didžiulį atsidavimą savo pašaukimui turėjęs ir ne vieną estrados atlikėjų kartą išugdęs pedagogas. Itin reikšmingi jo ryšiai su lietuvių diaspora, indėlis į Lietuvos muzikinės kultūros puoselėjimą išeivijoje ir visuomet išlikęs glaudus santykis su Tėvyne“, – rašoma Prezidento užuojautoje.
A. Paltinas buvo populiaraus estradinio ansamblio „Kopų balsai“ vadovas, išugdęs daugybę Lietuvos estrados solistų. Jis buvo Klaipėdos kultūros namų meno vadovas, dirbo mokytoju Klaipėdos vaikų muzikos mokykloje, vadovavo akordeonistų orkestrui. A. Paltinas su žmona, estrados legenda Nelly Paltiniene gyveno Vokietijoje, tačiau visuomet išlaikė ryšį su Lietuva.
Šalies vadovas reiškia užuojautą visiems A. Paltino artimiesiems, bičiuliams ir jo kūrybos gerbėjams.
Žymių moterų prisiminimuose
Balandį mirė garsus Lietuvos chirurgas Kęstutis Vitkus. Vyrui buvo 68-eri metai.
Chirurgo klientės ir su juo bendravusios moterys K.Vitkų prisimena kaip prisimena kaip išskirtinį žmogų.
Šeimos žmogus
Mados namų savininkė Erika Vitulskienė pasakoja, pažinojusi tiek chirurgą, tiek jo dukrą: „Dabar kaip tik išvažinėju iš Vitkaus klinikos. Esu bendravusi su juo, tiesa nedaug, pagrinde su jo dukra. Prisimenu jį, kaip ir jo dukrą tik geriausiais žodžiais. Šilti žmonės, mandagūs. Šiek tiek gal uždaresni. Vitkus nuolat su šypsena pasitikdavo.“
E. Vitulskienė negailėjo komplimentų velioniui kaip tėvui: „Matėsi, kad šeima yra su stipriu vertybiniu pagrindu. Vaikai jo nepaprastai išprusę žmonės, šilti. Vadinasi tinkamas buvo auklėjimas. Tai yra pats didžiausias komplimentas tėvams, kai vaikai tokie užauga. Nuoširdžiausia užuojauta šeimai“, – sakė moteris.
Buvo šviesulys
Renginių organizatorė Kristina Kaikarienė prisimena K. Vitkų kaip „žavų vyrą“: „Buvo šviesulys, kuris ir paskatindavo jaunimą ir padraugaudavo su jais. Iš mano prisiminimų – žavus vyras, kuris kažkada įlėkdavo į mano gėlių parduotuvę su dviračiu ir varlyte po kaklu. Negali nesižavėti, nori nenori. Asmenybė išskirtinė buvo.“
„K. Vitkus tikrai vedė visą Lietuvos plastinę chirurgiją. Žinau, kad tai buvo labai gerbiamas mano vyro kolega. Pažinojau labai labai nestipriai. Vygintas jį žinojo labai gerai. Medikų bendruomenė, plastinės chirurgijos bendruomenė tikrai labai liūdės.“ – svarstė K. Kaikarienė.
Primename, kad apie K.Vitkaus mirtį portalui naujienų portalui tv3.lt patvirtino profesoriaus dukra Vita Degutienė.
Moteris sakė, kad prieš kelias valandas sužinojo, kad jos tėtis, garsus gydytojas netikėtai sukniubo, būdamas Birštone.
„Mirtis visiškai netikėta.
Tikriausiai jam įvyko infarktas ar koks trombas – jis nukrito ir sukniubo“, – tv3.lt sakė V. Degutienė.
Šia žinia pasidalijo ir mirusio chirurgo kolega Renaldas Vaičiūnas.
„Buvai kolega ir šefu, juo ir liksi. Ilsėkis ramybėje“, – rašo R. Vaičiūnas.
1952-aisiais gimęs K. Vitkus 1976-aisiais baigęs Vilniaus universitetą dirbo Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje, vadovavo jos Mikrochirurgijos skyriui, vėliau dirbo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Santaros klinikose, 2013 – 2019 metais vadovavo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centrui, kurį laiką buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas.
K. Vitkus nuo 1985-ųjų atliko estetinės chirurgijos operacijas, 2004-aisiais įsteigė savo privačią kliniką.
K. Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi atliko pirmąją Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje mikrochirurgijos operaciją – sėkmingai replantavo nupjautus rankos pirštus.
Jis pirmasis persodino kaulo, antkaulio fascijos, nervų ir sąnario lopus su kraujagyslėmis.
K. Vitkus mikrochirurgijos metodus įdiegė ortopedijoje, traumatologijoje, onkologijoje ir plastinėje chirurgijoje. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
Buvo laikoma Vilniaus simboliu
Rugsėjį pasiekė netikėta žinia – mirė Vilniaus simboliu laikyta Rožytė. Apie tai socialiniame tinkle pranešė ją pažinojusi Laima Purlienė.
„Šiuo metu laidojama VIDA GUMBYTĖ. Kaišiadorių krašto Pustakiemio kapinės priglaudžia garsiąją ROŽYTĘ. Ilsėkis ramybėje, išvargusi nelengvą Dievulio skirtą dalią“, – rašė L. Purlienė.
Tiesa, apie moters mirtį parašė ir Raimonda S. Stučinskė, kuri neslėpė apmaudo dėl netekties.
„Liūdna.Mirė Vilniaus Rožytė.Jos tikras vardas Vida Gumbyte.Laidoja šiandien Kaišiadorių kapinėse.Vis laukiau, kol koks žurnalas išspausdins interviu su Rožyte, su jos gyvenimo istorija. Juk taip smalsu, kaip gyvena tavo skonio sese dvyne. Deja...Ilsėkis.Mums tavęs labai truks, gražioji ir stilingoji mažytė Madam“, – rašė moteris.
Mirtis ištiko netikėtai
Balandį Lietuvą apskriejo žinia, jog netekome garsaus pop-muzikos atlikėjo Eugenijaus Ostapenko. 44-erių vyro gyvybė užgeso nuo širdies nepakankamumo.
Lemtingą dieną su sūnumi buvo atlikėjo mama Liubovė: „Sėdėjo fotelyje su manim, žiūrėjo televizorių, paskui nuėjo į virtuvę pasišildyt pienuko su medum nakčiai. Ateina, sako: „Man blogai, kviesk greitąją“. Iškviečiau greitąją ir nebespėjo, nors labai greit atvažiavo“, – prisiminė Eugenijaus mama.
Vyrą dar bandyta gaivinti, tačiau nesėkmingai – vyro gyvybė jau buvo užgesusi:
„Visą valandą jį bandė atgaivint, buvo dvi brigados greitųjų. Jau per vėlu buvo, jis jau mėlynas buvo. Širdis matyt, daugiau nėra ko.“
Apie širdies nepakankamumą, mamos teigimu, Eugenijus žinojo, dėl to vartojo įvairius vaistus: „Jis vaistus gėrė. Krūvą vaistų.“
Ilgas valandas dirbdavo
E. Ostapenko ryšys su mama nenusakomai stiprus – jie kartu gyveno, vienas kitą itin palaikė.
„Mes labai sutarėm su Eugenijum, viskas buvo gerai. Mes juk likom Eugenijus, aš ir Eugenijaus sesuo, ji šalia gyvena“, – prisimena sūnų Liubovė.
Atlikėjas didelę dalį laiko skyrė mamai ir ypač dėl jos stengėsi ir jai davė viską, ką galėjo: „Jis stengėsi viską dėl manęs. Nėra taip, kaip kiti vaikai. Viskas, sako, tau, mama, visi pinigai tau.“
Liubovė taip išauklėjo atlikėją ir jo sesę, kad būtų stiprūs kaip kumštis ir palaikytų vienas kitą visose gyvenimo situacijose. Jie visi buvo itin artimi.
„Pas mus tokia šeima, mes visi tokie buvom, taip išauklėti mano vaikai – ir dukra, ir sūnus. Mes vieni kitą palaikom. Pas mus nėra to, kad kibtume vienas ant kito, tokių dalykų pas mus nėra“, – neslėpė ašarų moteris.
Mama Eugenijų prisimena kaip itin darbingą žmogų. Jis kasdien darbuodavosi namuose, o visai netrukus turėjo įrašyti dvi dainas. „Mes labai su juo gerai sutarėm, jis darbštus labai. Pastoviai dirbdavo, dirbdavo. Dabar dvi dainas turėjo įrašyti kitą savaitę, dvi naujos yra sukurtos, irgi labai geros dainos, hitai būtų. Parašytos jau buvo, turėjo įrašinėt studijoj. Jis jau repetavo jas namuose“, – neužbaigtus sūnaus darbus prisimena atlikėjo mama.
E. Ostapenko mama jį prisimena kaip itin ramų, geraširdį žmogų, nepaisant to, kokie gandai apie jį sklandė.
„Jis labai labai ramus žmogus, labai nuoširdus žmogus buvo. Nesvarbu, ką rašė žiniasklaida. Taip nebuvo.“
Jį prisimena artimos kolegės Aušrinė Gerikienė ir Vitalija Katunskytė.
Aušrinė Gerikienė, su kuria E. Ostapenko atliko dainą „Nebus vedybų“ sako prisiminsianti E. Ostapenko, kaip gerą ir linksmą žmogų: „Jis buvo labai draugiškas, labai geras draugas. Eugenijų prisiminsiu linksmą, blogus dalykus visada paliekame praeityje, o lieka tik geri prisiminimai.“
Lietuviškosios scenos žvaigždė Vitalija Katunskytė dalijosi savo šilčiausiais prisiminimais apie E. Ostapenko:
„Anksti pradėjo dainuoti, pamenu, festivaliuose dainuodavo jaunas vaikinukas ir balsą turėjo. Tikrai talentingas žmogus, per anksti išėjo iš gyvenimo. Jis man išliko, kaip žmogus su humoru. Kažkada, prisimenu, buvom Šiauliuose koncertuoti ir paprašiau jo, kad leistų padainuoti „Dalinkit moterim gėles“, ta daina man labai patiko. Jis man ją leido sudainuoti ne tik vieną kartą, bet ir visuose koncertuose. Visada turėsiu Eugenijaus dovanotą dainą. Kai tą dainą dainuosiu, visada prieš akis bus Eugenijaus veidas.“
Dainininkė prisiminė ir paskutinį savo susitikimą su E. Ostapenko:
„Tekdavo dažnai susitikti. Pernai vasarą Pravalturo koncerte kartu dainavom, dar šnektelėjom, pajuokavom. Labai gaila žmogaus, jis buvo tikrai geras dainininkas ir kūrėjas. Buvom draugai, nors nebuvo taip, kad kiekvieną savaitę bendrautume, bet kartas nuo karto jis man paskambindavo, sakydavo „Vitaliuk, kaip tau sekasi? Kaip su koncertais? Tokį draugišką žmogų aš ir prisiminsiu.“
Vaikai liko našlaičiais
Lapkričio pabaigoje Palangoje per tragišką avariją žuvo Klaipėdos „Nuaro“ vadovė Gintarė L. ir jos vyras Egidijus. Našlaičiais liko du jų sūnūs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar tęsiamas, tačiau jo atomazga jau yra lengvai prognozuojama dėl lemtingos detalės.
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio („Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“) 5 dalį.
Įstatyme pabrėžiama, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
Prokuratūra pridūrė, kad patikrinus automobilį vairavusio asmens blaivumą, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Vis dėlto, ši aplinkybės svarbi tik vertinant avarijos priežastis. Mat vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje išdėstytomis aplinkybėmis, ikiteisminiai yra nutraukiami, jei miršta eismo įvykio kaltininkas.
Nepaisant to, anot prokurorų, šiuo metu tyrimas yra atliekamas ir yra tikrinamos visos galimos versijos, dėl kokių priežasčių galėjo kilti minėtas eismo įvykis. Ekspertai dar tikrins ar automobilis atitiko transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus.
Automobilis įlėkė į griovį
Jau skelbta, kad eismo įvykis nutiko lapkričio 20-sios vakarą, apie 23.20 val., Palangoje. Griovyje buvo rastas apsivertęs automobilis „Opel Vectra“, o jame – dviejų žmonių kūnai.
Netrukus paaiškėjo, kad šiame kraupiame eismo įvykyje žuvo Klaipėdos „Nuaro“ vadovė Gintarė L. ir jos sutuoktinis.
Kaip rašė „Vakarinė Palanga“, jauna šeima gyveno name Palangos Didžiojoje gatvėje, kelyje netoli namų ir įvyko kraupi avarija. Našlaičiais liko du 3 ir 10 metų amžiaus žuvusios šeimos sūnūs.
Didžioji gatvė yra žvyruota ir labai duobėta, didžiausias saugus greitis, kokį įmanoma joje išvystyti, yra apie 30 km/val.
Apie griovyje esantį apsivertusį automobilį Bendrajam pagalbos centrui pranešė pro šalį važiavę žmonės. Atvykus pareigūnams žmonės į eismo įvykį patekusioje transporto priemonėje jau buvo be gyvybės ženklų.
Į Palangą persikėlė dėl darbo „Nuare“
Šeimą labai gerai pažinojusi palangiškė Alma „Vakarinei Palangai“ pasakojo, jog abu – ir Gintarė, ir Egidijus – kilę iš Jurbarko.
„Gintarė buvo labai visuomeniškas žmogus. Ji dalyvavo ir atidarant aikštelę keturkojams Palangoje, atstovavo tada „Nuarui“. Tai buvo labai graži jauna šeima, jie labai gražiai ir darniai gyveno“, – susijaudinusi pasakojo palangiškė.
„Tai baisi tragedija, niekaip negaliu nusiraminti. Neįsivaizduoju, kaip jaučiasi šeimos berniukai“, – virpančiu balsu kalbėjo moteris.
