2018-uosius paskelbiant A. Ramanausko-Vanago metais, siekiama pabrėžti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija ir pagerbti šią Lietuvai bei jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę.
Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti A. Ramanausko-Vanago metų programą, skirti lėšų jai įgyvendinti.
Taip pat prašoma kitąmet skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrui A. Ramanausko-Vanago galimos palaidojimo vietos archyviniams, archeologiniams ir ekspertiniams tyrimams.
Kitąmet sueina 100 metų, kai gimė A. Ramanauskas-Vanagas. Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A. Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A. Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, po metų nuteistas mirties bausme.
2018-aisiais sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Todėl šiuos metus nutarta paskelbti ir Sąjūdžio metais.
„Sąjūdžio veikla kaip tautos valios išraiška prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo“, – pabrėžiama Seimo nutarime.
Kitąmet taip pat bus minimos ir 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo metinės.
Seimas, „suvokdamas Tėvo Stanislovo indėlį į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, jo pastangas gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialiniame užribyje esantiems žmonėms“, paskelbė 2018-uosius Tėvo Stanislovo metais.
„Yai yra šventumo ir tolerancijos pavyzdys Lietuvai, tiek katalikams, tiek ne katalikams“, – ketvirtadienį Seime apie Tėvą Stanislovą kalbėjo konservatorius Emanuelis Zingeris.
A. M. Dobrovolskis, vos sulaukęs pilnametystės, įstojo į Plungės kapucinų vienuolyną, 1944 metais baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis gelbėjo žydus. Kadangi po karo kunigaudamas ir sakydamas pamokslus ragino tikinčiuosius nepasiduoti sovietų valdžios įtakai, nebendradarbiauti su jos represinėmis struktūromis, remti antisovietinį pasipriešinimą, 1948 metais jam uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje, jis apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas, Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio, kalėjo Intoje. Vos grįžęs į Lietuvą dvasininkas vėl buvo suimtas, įkalintas gulage. Tėvas Stanislovas platino draudžiamą literatūrą, viešai rėmė sovietų valdžios persekiojamus asmenis.
