„Skrydžiai bus nukreipiami į Kauną, nes tai bus palankiausias variantas – 100 km nuo Vilniaus. Analogiška situacija buvo, kai Italijoje iš Bergamo oro uosto buvo nukreipiami skrydžiai į Malpensos oro uostą, ten taip pat 100 km. Kiti oro uostai per tokias operacijas perkelia skrydžius daugiau nei 400 km – viskas gali būti suderinta“, sako Vilniaus oro uosto direktorius.
Po rekonstrukcijos takas turėtų tarnauti mažiausiai 20 metų. Į kalbas apie rekonstrukcijos darbus naktimis A. Stankevičius atsako, kad tai būtų nenaudinga keleiviams, be to, rekonstrukcija truktų ilgiau.
„Su tokia rekonstrukcija gauname ir kokybę ir ilgaamžiškumą. Jei darbai vyktų naktimis – turėtume krūvą siūlių, danga nuolat veikiama atmosferos, tad ji turėtų būti nuolat prižiūrima. Aviacijoje sauga yra numeris vienas, o visiems geras nebūsi“, tikino A. Stankevičius.
Be to, anot A. Stankevičiaus, „kitaip techniškai to padaryti negalima – tą parodė ir ekspertizė. Ir tikrai nedrįsčiau apeliuoti į specialistų, projektuotojų, įsigilinusių į tako rekonstrukcijos poreikį, sprendimų. Tas variantas naktimis galimas tik tokiu atveju, kai keičiamas viršutinis sluoksnis. Šiuo atveju tik viršutinio sluoksnio pakeitimas neišspręstų problemos, o ilgalaikėje perspektyvoje net būtų ir brangesnis, nes tą reiktų kartoti po kokių 6-7 metų“.
Kilimo ir tūpimo takas bus rekonstruojamas iš pagrindų. Dabartinio tako storis siekia 40 cm, naujas turėtų būti apie metrą (apatinis sluoksnis – 8, vidurinis – 7, ir viršutinis – 5 centimetrai, ir skaldos pagrindas sieks apie pusę metro).
Oro bendrovės palaiko sprendimą
Pasak Vilniaus oro uosto direktoriaus, keturios pagrindinės oro bendrovės, kurios perveža daugiau nei 60 procentų keleivių, sutiko ir palaikė būtent tą variantą – 2017 metais sustabdant veiklą oro uoste ne daugiau kaip 35 dienom.
„Techninis projektas rodo, kad oro uostas bus uždarytas ne daugiau kaip 35 dienom, į šias dienas įskaičiuota visi force majeure kaip urganai, vėtros ir kiti dalykai, kurie trikdytų suplanuotą darbą. 2017 metais bus žinoma konkreti data, kada paskutinis lėktuvas nusileis ir kada pirmas, po rekonstrukcijos, pakils Vilniaus oro uoste.
Kas sako, kad taip Europje nedaroma – tai daroma, pats lankiausi tuose oro uostuose ir konsultavausi. Italijos Bergamo oro uostas užsidarė pranešęs šiek tiek daugiau nei metai, o mes pranešame daugiau nei prieš du metus iki darbų pradžios“, pasakojo Vilniaus oro uosto vadovas.
Rekonstrukcijos kaina
Rekonstrukcijos kaina dar nėra žinoma, pasak Vilniaus oro uosto vadovo, „viešasis pirkimas prasidės tik kitais metais, tada ir bus žinomas rangovas. Tikimės, kad apie 50 procentų sumos finansuos europinis fondas 2014-2020 metų. Jei ne – reikės iš savų. Dabar sudaryta darbo grupė, kuri vertina visas įmanomas finansavimo galimybes. Jei europinis fondas finansuos – greičiausiai bus 50 procentų, apie 15 procentų – vyriausybė, o likę - oro uosto“.
Dabartiniam takui beveik 60 metų
Dabartinis kilimo ir tūpimo takas įrengtas 1958 metais, pastarąjį kartą jo danga tvarkyta 2003-2004 metais. Siekiant užtikrinti skrydžių saugą, atlikta daug tyrinėjimų bei analizių, pagal kurias buvo įvertinta dabartinė tako būklė, danga ir jo inžinerinių sistemų veikimas. Šiais duomenimis remtasi priimant sprendimą apie tako tvarkymo būdą ir planuojant visą procesą.
Pasak, A. Stankevičiaus, šiuo metu Vilniaus oro uostas kalbasi su oro bendrovėmis ir tikisi, kad iki metų pabaigos bendrovės pasakys savo sprendimus, ar joms tinka Kauno ir Palangos oro uostai. Tada bus tiksliai aišku, kiek reisų iš Vilniaus persikels į Kauną, o šiuo metu Vilniaus oro uostas skaičiuoja, kiek papildomų lėšų reikėtų skirti Kauno oro uostui– jei iš Vilniaus į Kauno oro uostą būtų perkelta 100, 75, 50 procentų ir mažiau negu 50 procentų skrydžių.
Kelionės lėktuvu iš Vilniaus po rekonstrukcijos neturėtų pabrangti.
