Tokiose maudynėse jis dalyvavo sutinkant 2001–2004, 2008–2010, 2017 metus. Artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio nuotaikos atsispindėjo ir rekorduose.
Didžiausia žolynų ir gėlių karūna – 29,24 m apimties, 9,07 m vidinio skersmens, 3,73 m aukščio buvo sukomponuota vasaros šventei „Po malūno sparnais“, įprasminant artėjantį Lietuvos 100-metį, Valstybės dienos ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo progas, Saugų k. (Šilutės r.) 2017 m. liepos 6 d. Karūna sukurta iš ąžuolo šakelių, avižų, rugių ir žieminių kviečių varpų su stiebais, pievų ir darželio gėlių. Gėlių daugumą sudarė baltos, geltonos ir rausvos spalvų žiedai. Karūną pasikeisdami 46 val. puošė 96 žmonės.
Prie jos keli šimtai saugiškių ir svečių giedojo Lietuvos himną. 2017 m. vasario 15 d. pagal Sauliaus Jurgelėno sumanymą Vilniaus Katedros aikštėje sudaryta didžiausia iš popieriaus lakštų vėliava.
Ji buvo apie 270 m² ploto, apie 45 × 6 m dydžio iš geltonai, žaliai ir raudonai dažytų 3 × 1 m dydžio popieriaus lakštus laikiusių atsitiktinių praeivių. Šis vėliavos sudarymo renginys nuo kitų panašių renginių skiriasi tuo, kad dalyviai buvo sukviesti tiesiai Katedros aikštėje maždaug per 10–15 min. Kita rekordinė vėliava – 49,9 m ilgio, 4,5 m pločio tautinė vėliava buvo pakelta karšto oro balionu iš pievos Elektrėnuose Nepriklausomybės atkūrimo dienos kovo 11 d. proga.
Ji kartu su bendrakeleiviais skraidinta virš Elektrėnų marių oreivio Justino Čižiaus. Didžiausias ant automobilio Vyties ženklas – 1,20 m aukščio, 1 m pločio papuošė šiauliečio Tomo Baltrūno automobilį Opel Vivaro. Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos bendruomenės nariai Radviliškio miesto 450-mečio jubiliejaus proga 2017 m. sugalvojo padovanoti miestui daugiausia – 450 tulpių žiedų.
Mokiniai, padedami mokytojų, užaugino ir pražydino būtent tiek – 450 tulpių. Jie tulpes sodino į savo išgrąžintus vazonėlius, o minint Kovo 11-jąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Radviliškio jubiliejų 5–10 klasių mokiniai, susirinkę į Radviliškio sporto arenos salę miestui dovanojo šokį bei 8,4 m ilgio, 3,4 m pločio tulpės pavidalo kompoziciją iš 450 savo išaugintų žydinčių tulpių. 2017 m. spalio 12 d. pasiektas vienas Europos rekordas – daugiausia savaeigių purkštuvų – 10 purkštuvų viename lauke, išskleidus purškimo sijas bendru 300 m pločiu 5 min. rodė įvairų „Agrifac“ savaeigių purkštuvų modelių purškimo galimybes žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis“ laukuose Saviečių k. (Kėdainių r.). Po rekonstrukcijos, pagal architekto Gintaro Balčyčio projektą, Kaune 2017 m. sausio 24 d. atidaryta didžiausia – 13 tūkst. m² ploto autobusų stotis. Joje įrengta moderni keleivių informavimo sistema, savitarnos terminalai bilietams įsigyti ir 600 m² ploto laukiamoji salė.
Šalia stoties pastato po stogu yra 21 keleivių įlaipinimo ir 3 išlaipinimo aikštelės, požeminėje 5400 m² ploto aikštelė yra 187 automobilių ir 100 dviračių stovėjimo vietos. Be to šioje stotyje sumontuotas didžiausias– 4 m skersmens elektromechaninis laikrodis. Jo šviečiančios baltos spalvos rodyklės yra 8 cm pločio. Rodyklė rodanti minutes yra 2,08 m ilgio, valandas – 1,33 m ilgio, valandų padalos taip pat yra 8 cm pločio. Klaipėdos tarptautiniame violončelės festivalyje ir konkurse diriguojant Davidui Geringui gegužės 5 d. suburtas didžiausias violončelininkų orkestras – 100 įvairių šalių atlikėjų, o Vilniuje naujos koncertų erdvės ir fortepijonų salono „Organum“ atidarymo proga balandžio 20 d. suburtas didžiausias pianistų ansamblis.
Jie 17 fortepijonų ir pianinų, diriguojant autoriui, atliko Šarūno Nako kūrinį „Merz-machine“. Ilgiausias foto parodos eksponatas – 40 m ilgio, 1,27 m aukščio – Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nario vilniečio Stasio Paškevičiaus parodos „Mano telefono adresatai“ surengtos Vilniuje gegužės 27 d. vientisoje fotografijoje eksponuota 1000 įvardintų žmonių meninai portretai. Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka 80-ųjų veiklos metinių proga balandžio 26 d. Kelmės Atgimimo aikštėje surengė masiškiausią kūrinio skaitymą. 520 žmonių vienu metu skaitė Žemaitės apysaką „Kaip Jonelis raides pažino“. Nors daugelyje vietų žemdirbiai kentė liūtis, pasėlius užliejo vanduo, bet Alina Vinikienė iš Šventos kaimo (Švenčionių r.) gali pasigirti išauginusi didžiausią svogūną.
Iš ’Globo’ veislės svogūno sėklos ji sugebėjo išauginti 1,330 kg ropelės (be laiškų) masės, 47 cm apimties svogūną. Žvejai dažnai pasigiria sakydami: aš štai to-o-okią žuvį pagavau. Arūnas Jarašiūnas iš Ąžuolynės kaimo (Pasvalio r.) pagrįstai gali didžiuotis pagautu didžiausiu karpiu. Lapkričio 4 d. privačiame Gintauto Valučio tvenkinyje (Tauragės r.) jam pavyko išvilkti į krantą 27,82 kg masės karpį. Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinio nariai balandžio 12 d. sukabino daugiausia ant medžio – 7551 tuščiavidurius margučius. Jie puošė specialiai prie Švėkšnos (Šilutės r.) bažnyčios pastatytą Velykų medį.
Dekoruoti įvairiais būdais ir įvairiomis medžiagomis margučiai taip pat papuošė šalia pastatytą Velykės skulptūros suknelę padabintą 514 margučių, primenančių Švėkšnos pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose prieš 514 metų. Taip pat įsimintinos birželio 25 d. šv. mišios Vilniaus katedros aikštėje. Vyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmių pamaldose dalyvavo daugiausia dvasininkų – apie 600, iš jų apie 50 aukšto rango dvasininkų iš Lietuvos ir iš užsienio šalių. Masiškiausias dantų valymas surengtas vaikų gynimo dienos proga birželio 1 d. Tauragės Pilies aikštėje. Dantis dantų valymo mokomojoje šventėje „Visi šypsosi viena kalba“ vienu metu, valė 2481 žmogus. Tokią mokomąją šventę surengė Tauragės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Tauragės odontologijos centro vadovas Laurynas Jarutis. Tik turint sveikus dantis galima galvoti apie maisto rekordus.
Daugiausia keksų – 10 tūkst. keksų iškepta ir sudėta į dėžutes sudarant torto pavidalo statinį, pastatytą prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Kaune jo veiklos 10-mečio proga. Vėliau keksai išdalinti centro lankytojams. Panašiai 2 metų veiklos proga savo lankytojus pradžiugino prekybos slėnis „Nordika“ Vilniuje kai iš daugiausia iškeptų ir sudėtų į dėžutes 15 012 plikytų pyragaičių sudarė 4 m skersmens torto maketą. Vėliau pyragaičiai išdalinti šio slėnio lankytojams. Lietuvos parodų centre „Litexpo“ Vilniuje kovo 8–11 d. XIV tarptautinės Baltijos juvelyrikos parodos „Gintaro kelionė 2017“ („Amber Trip 2017“) lankytojai galėjo išvysti ilgiausią gintarų papuošalą.
Tai vilniečių Švitrigėlės ir Jono Pranckiečių ant 0,3 mm skersmens valo suverti 2 080,2 m ilgio, 75 kg masės gintarų karoliai iš daugiau nei 500 tūkst. gintaro gabalėlių. O Panevėžio kino centro „Garsas“ 40 darbuotojų ir savanorių artėjusio XIII tarptautinio filmų festivalio „Europos kinas ir dieną ir naktį 2017“ proga ištiesė ilgiausią apie 13,41 km ilgio dekoratyvinę juostą iš 35 mm nebenaudojamų 40 kino filmų juostų. Jas panaudojo sudarant 2 m aukščio labirintą. Polinkis menui paskatino siekti ir kitų rekordų. Paminėtina didžiausia nertų servetėlių kompozicija primenanti saulę su šalia žodžiu „Lietuvai“ sudėliota lopšelio-darželio „Puriena“ bendruomenės iš įvairių formų geltonos spalvos atspalvių nertų apie 3 tūkst. servetėlių. 18,44 ir 17,4 m skersmenų kompozicija sudėta Valstybės dienos proga Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos stadione.
Daugiausia šokvaikščio šokėjų – 1714 šokėjai Europos Sąjungos 60-mečio proga vienu metu šoko besiklausydami per ausinukus Tauragės radijo transliuotų melodijų Tauragės Pilies aikštėje gegužės 9 d. Šokvaikštį surengė Tauragės Europe Direct informacijos centras. Kelių rekordų autorius palangiškis menininkas Vytautas Kusas vėl registravo naujus rekordus. Jis pagamino mažiausią – 65,25 mm dydžio 23,34 mm pločio keturiastygę gitarą, iš daugiau nei 30 detalių. Neapsiribojęs mažiausia gitara V. Kusas pagamino dar mažesnį muzikos instrumentą – 40,57 mm ilgio, 12,25 mm pločio mažiausią smuiką ir 55,79 mm ilgio stryką, padarytą iš 3 detalių ir arklio uodegos ašutų. Abiem instrumentams gaminant naudoti beržo ir raudonmedžio medienos deriniai, padengti akriliniu laku, o valo stygų skambesys derinamas metalo varžtais.
Gausiausią riešutų gliaudyklių kolekciją per 16 metų surinko vilnietis Arnas Jurskis. Jo kolekcijoje 8011 gliaudyklių padarytų iš skirtingų medžiagų. Tai – įvairių metalų, medžio, porceliano ir dramblio kaulo visų kevalų traiškymo būdų – svirtiniai, kryžminiai, sukami, smūginiai eksponatai iš 34 šalių 5 žemynų. Iš jų seniausia yra XV a. gliaudyklė iš Prancūzijos, didžiausia ir sunkiausia 1,35 m aukščio, 15,65 kg masės bei mažiausia – 1,3 cm dydžio gliaudyklės iš Vokietijos.
Penkis šimtmečius aprėpianti kolekcija atspindinti kitusius socialinius, kultūrinius, kulinarinius žmonių įpročius dabar keliama į steigiamą gliaudyklių muziejų Vilniuje. Ypatingais sugebėjimais pasižymėjo aštuonmetis vilnietis Joris Jokubauskas.
Jis tapo ilgiausių per 1 minutę suskaičiuotų atsitiktinių skaičių sekų rekordininku, teisingai suskaičiavusiu 130 vienženklių, 74 dviženklių ir 32 triženklius sveikus skaičius besikeičiančius ekrane atitinkamai kas 0,46, kas 0,81 ir kas 1,875 sekundes. Už šį pasiekimą jis įrašytas į Lietuvos rekordų ir Lietuvos vaikų rekordų knygas. Kitu rekordininku įrašytu į abi rekordų knygas tapo kaunietis Austis Juozaitis kaip jauniausias brošiūros autorius. Kai Austis buvo 6 metų 8 mėnesių 3 dienų amžiaus pagal jo rašinius ir panaudojusi jo piešinius „Smaltijos“ leidykla išleido jo 28 puslapių knygelę „Nuostabi vaikystė“.
Lietuvos rekordų knygos skyrius „Apranga“ per metus pasipildė trimis rekordais. Kaziuko mugėje Vilniuje kovo 3 d. tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas iš Kiauleikių k. (Kretingos r.) restorano „Marceliukės klėtis“ užsakymu iš drebulės išdrožė didžiausias klumpes. Jos yra 2,29 m ilgio ir 42 cm aukščio. Tokias klumpes galinčiam avėti milžinui Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus mokiniai ir mokytojai pagal Renatos Veršinskienės sumanymą iš įprasto dydžio 491 džinsinių kelnių gegužės 19 d. pasiuvo 70,38 m ilgio, 2,66 m liemens apimties ilgiausias džinsines kelnes, o Pivašiūnų (Alytaus r.) gimnazijoje Alytaus r. visuomenės sveikatos biuro specialistai, mokytojai ir mokiniai iš 55,5 m² dydžio popieriaus lapo išlankstė didžiausią lankstytinę kepurę. Ji buvo 3,65 m ilgio, 61,5 cm aukščio ir vienu metu po ja sutilpo dviejų pradinių klasių mokiniai.
Didžiausias iš žmonių sudaryto ženklo rekordas 2017 m. gerintas du kartus. Vilniuje Balsiuose 606 žmonės susikibę rankomis atkartojo saulės piešinį. Taip paminėta Vaikų gynimo dieną ir Balsių bendruomenės 15 metų veiklos sukaktis, tačiau didžiausiu iš žmonių sudarytu ženklu rugsėjo 29 d. pripažintas 31,65 ir 26,6 m įstrižainių 1173 panevėžiečių širdies ženklas sudarytas minint Pasaulinę širdies dieną ir norint atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų mastą renginyje „Aš myliu savo širdį“ vykusiame Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos stadione. 2017 metus galima vadinti nuostabių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metais.
Tai rodo paskutinieji Kalėdiniai renginiai, o jų rekordų registravimas jau laukia eilės. Nuostabių, neįtikėtinų rekordų ir dar geresnių 2018 metų Jums linki agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo.
