Metų pradžioje paskelbti komercinio transporto pardavimo rezultatai. Stipriai padidėję naujų sunkvežimių, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t., pardavimai kuria įspūdį, kad kelių transportas pakilime. Vis tik ekspertai siūlo neskubėti pragmatiškai vertinti pasirodžiusių pardavimų skaičių, o atidžiai įvertinti šių pirkimų priežastis bei pasiektus galutinius rezultatus.
Parko plėtra – „ant popieriaus“ 70 proc., reali – minus 1000 vienetų
Pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos pateiktus duomenis, visoje Europos Sąjungoje praėjusias metais buvo parduota 292 170 sunkvežimių, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. Tai 12,3 proc. ūgtelėjimas, jei lyginsime su 2015 m. (260 187 sunkvežimiai). Lietuvoje fiksuotas dar didesnis augimas, kuris siekia 68,5 proc. Pardavimai 2015 m. siekė 3 497 vnt., 2016 – 5 891 vnt.
Iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai atrodo įspūdingai, tačiau, remiantis VĮ „Regitros“ pateiktais duomenimis, bendras didesnės nei 12 t. bendrosios masės sunkvežimių parkas, nepaisant gerokai išaugusių naujų sunkvežimių pirkimų, sumažėjo.
2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje VĮ „Regitros“ duomenimis buvo 29 301 sunkvežimis, tuo metu šių metų sausio pirmą dieną – 28 187 vnt. Tai rodo, kad didžioji dalis naujų sunkvežimių buvo skirta parko atnaujinimui, o ne plėtrai.
Ekspertai: norint išgyventi teko investuoti
Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas akcentuoja, kad didelė dalis naujų sunkvežimių buvo panaudota parkų atnaujinimui, o ne jų plėtrai. „Transporto sektoriaus įmonės daugiau ar mažiau sėkmingai, bet persiorientuoja į naujas rinkas, kurios būtinos po Rusijos rinkos praradimo. Vis tik nereikia pamiršti, kad nemaža dalis pasiektų rezultatų yra tik ant popieriaus. Įmonių pelningumas nėra didelis ir vidutiniškai siekia apie 1,7 proc. („Linavos“ narių duomenys). Tai reiškia, kad įmonėms visos išlaidų grafos yra itin svarbios“, – apie esamą situaciją kalba asociacijos prezidentas.
„DKV Euro Service Baltikum“, teikiančios kuro kortelių bei kelių mokesčių apmokėjimo paslaugas vežėjams, direktorius Artūras Michejenko pastebi, kad nepaisant didelio šuolio bendroje statistikoje transporto priemonių Lietuvoje nepadaugėjo, tačiau jos tapo ekologiškesnės ir konkurencingesnės.
„Vežėjai parkus labiau atnaujino nei plėtė. Taip pat nereikia pamiršti didžiųjų rinkos žaidėjų. Vien „Girteka Logistics“ grupės įmonės praėjusias metais nupirko virš 1000 vilkikų, o tai sudaro bene 20 proc. visų naujų Lietuvoje nupirktų vilkikų – tai iškraipo vilkikų pardavimų statistiką“, – teigė A. Michejenko.
Pasak pašnekovo, mažesnio ekologinio standarto sunkvežimių eksploatacija yra brangesnė dėl taikomų didesnių įvairių mokesčių Europos keliuose. Tai skatina vežėjus kasmet peržiūrėti savo eksploatuojamą autoparką.
Rusijos rinkos praradimo aidai
Prieš keletą metų Rusijos rinkai pradėjus užsiverinėti dėl prekių iš ES embargo, vežėjai buvo skatinami persiorientuoti į vakarų rinkas. Nemaža dalis verslo ir pasirinko šį kelią. Teko ieškoti naujų užsakovų, aiškintis šalių, kuriose nesilankyta, verslo aplinką, adaptuotis prie europietiškų reikalavimų.
Vienas esminių skirtumų, kuriuos tuomet patyrė iš rytų į vakarus persiorientavę vežėjai – europietiški kelių mokesčiai. Kelių mokesčių sistema bemaž visuose mokamų kelių ruožuose yra orientuota į naujausio ir ekologiškiausio transporto naudojimą, tuo metu senesniems sunkvežimiams šis mokestis didėja.
Senesnėmis transporto priemonėmis didelius atstumus įveikiantys vežėjai yra nekonkurencingi Vakarų Europoje. Natūralu, kad persiorientavus į naujas rinkas su naujomis taisyklėmis, teko įsigyti ir naujos technikos, kuri leistų konkuruoti su čia jau šaknis įleidusiais vežėjais. Padidėjęs „Euro 6“ sunkvežimių pirkimas buvo neišvengiamas.
Kas pirko sunkvežimius?
„Apsilankius vežėjų įmonėse, retas kuris gali pasigirti įsigijęs naują sunkvežimį savo lėšomis. Daugumai jų tenka varstyti lizingo paslaugas teikiančių institucijų duris. Ne tik varstyti, bet ir norint išgyventi, tenka įsipareigoti 3, 4 ar 5 metams. Tiek laiko paprastai vežėjas moka lizingo įmokas. Tad būtent tiek laiko jis neturi jokių galimybių pasitraukti iš rinkos ir yra priklausomas nuo esančių aplinkybių. Staigus veiklos sąlygų pasikeitimas Lietuvoje ar Europoje gali privesti ne vieną įmonę prie labai pavojingos ribos“, – apie verslo specifiką užsimena E. Mikėnas.
Jis pastebi, kad padidėjus konkurencijai vakarų Europoje, senosiose ES šalyse kaip grybai po lietaus pradėjo dygti pasiūlymai administracinėmis priemonėmis varžyti naujųjų ES šalių vežėjų veiklą. Įvairūs apribojimai įvesti Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje.
Šių metų prognozės
Kalbėdami apie šių metų prognozes, transporto ekspertai sutaria, kad rezultatas priklausys nuo situacijos vakarų Europoje ir nuo protekcionistinių veiksmų. Bet kokiu atveju, tokių pačių rezultatų kaip šiemet – nesitikima.
„Šiemet pardavimai neturėtų būti didesni. Metų viduryje bus galima daryti tam tikras išvadas, nes pamatysime kas dedasi Europoje ir kaip vežėjų veiklai įtaką daro protekcionistiniai senųjų ES šalių veiksmai, kurie stumia rytų europiečius iš vakarų rinkų. Manau, šiemet vežėjai visumoje sumažins perkamų sunkvežimių kiekį, nes nauji vilkikai bus skirti labiau parko plėtrai, o ne atnaujinimui“, - prognozavo A. Michejenko.
E. Mikėnas taip pat nebuvo nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, šie metai gali daug ką pakeisti transporto sektoriuje. „Šiemet Europos Komisija pasiūlys komandiruojamų darbuotojų direktyvą, kuri iš esmės apibrėš mūsų darbo reglamentą vakarų rinkose. Priklausomai nuo to, kokia ji bus, manau, priklausys ir 2017 m. sunkvežimių pardavimų rezultatai. Net ir esant geriausiam scenarijui, nemanau, kad viršysime šių metų rezultatus“, – prognozuoja E. Mikėnas.
Metų pradžioje paskelbti komercinio transporto pardavimo rezultatai. Stipriai padidėję naujų sunkvežimių, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t., pardavimai kuria įspūdį, kad kelių transportas pakilime. Vis tik ekspertai siūlo neskubėti pragmatiškai vertinti pasirodžiusių pardavimų skaičių, o atidžiai įvertinti šių pirkimų priežastis bei pasiektus galutinius rezultatus.
Parko plėtra – „ant popieriaus“ 70 proc., reali – minus 1000 vienetų
Pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos pateiktus duomenis, visoje Europos Sąjungoje praėjusias metais buvo parduota 292 170 sunkvežimių, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. Tai 12,3 proc. ūgtelėjimas, jei lyginsime su 2015 m. (260 187 sunkvežimiai). Lietuvoje fiksuotas dar didesnis augimas, kuris siekia 68,5 proc. Pardavimai 2015 m. siekė 3 497 vnt., 2016 – 5 891 vnt.
Iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai atrodo įspūdingai, tačiau, remiantis VĮ „Regitros“ pateiktais duomenimis, bendras didesnės nei 12 t. bendrosios masės sunkvežimių parkas, nepaisant gerokai išaugusių naujų sunkvežimių pirkimų, sumažėjo.
2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje VĮ „Regitros“ duomenimis buvo 29 301 sunkvežimis, tuo metu šių metų sausio pirmą dieną – 28 187 vnt. Tai rodo, kad didžioji dalis naujų sunkvežimių buvo skirta parko atnaujinimui, o ne plėtrai.
Ekspertai: norint išgyventi teko investuoti
Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas akcentuoja, kad didelė dalis naujų sunkvežimių buvo panaudota parkų atnaujinimui, o ne jų plėtrai. „Transporto sektoriaus įmonės daugiau ar mažiau sėkmingai, bet persiorientuoja į naujas rinkas, kurios būtinos po Rusijos rinkos praradimo. Vis tik nereikia pamiršti, kad nemaža dalis pasiektų rezultatų yra tik ant popieriaus. Įmonių pelningumas nėra didelis ir vidutiniškai siekia apie 1,7 proc. („Linavos“ narių duomenys). Tai reiškia, kad įmonėms visos išlaidų grafos yra itin svarbios“, – apie esamą situaciją kalba asociacijos prezidentas.
„DKV Euro Service Baltikum“, teikiančios kuro kortelių bei kelių mokesčių apmokėjimo paslaugas vežėjams, direktorius Artūras Michejenko pastebi, kad nepaisant didelio šuolio bendroje statistikoje transporto priemonių Lietuvoje nepadaugėjo, tačiau jos tapo ekologiškesnės ir konkurencingesnės.
„Vežėjai parkus labiau atnaujino nei plėtė. Taip pat nereikia pamiršti didžiųjų rinkos žaidėjų. Vien „Girteka Logistics“ grupės įmonės praėjusias metais nupirko virš 1000 vilkikų, o tai sudaro bene 20 proc. visų naujų Lietuvoje nupirktų vilkikų – tai iškraipo vilkikų pardavimų statistiką“, – teigė A. Michejenko.
Pasak pašnekovo, mažesnio ekologinio standarto sunkvežimių eksploatacija yra brangesnė dėl taikomų didesnių įvairių mokesčių Europos keliuose. Tai skatina vežėjus kasmet peržiūrėti savo eksploatuojamą autoparką.
Rusijos rinkos praradimo aidai
Prieš keletą metų Rusijos rinkai pradėjus užsiverinėti dėl prekių iš ES embargo, vežėjai buvo skatinami persiorientuoti į vakarų rinkas. Nemaža dalis verslo ir pasirinko šį kelią. Teko ieškoti naujų užsakovų, aiškintis šalių, kuriose nesilankyta, verslo aplinką, adaptuotis prie europietiškų reikalavimų.
Vienas esminių skirtumų, kuriuos tuomet patyrė iš rytų į vakarus persiorientavę vežėjai – europietiški kelių mokesčiai. Kelių mokesčių sistema bemaž visuose mokamų kelių ruožuose yra orientuota į naujausio ir ekologiškiausio transporto naudojimą, tuo metu senesniems sunkvežimiams šis mokestis didėja.
Senesnėmis transporto priemonėmis didelius atstumus įveikiantys vežėjai yra nekonkurencingi Vakarų Europoje. Natūralu, kad persiorientavus į naujas rinkas su naujomis taisyklėmis, teko įsigyti ir naujos technikos, kuri leistų konkuruoti su čia jau šaknis įleidusiais vežėjais. Padidėjęs „Euro 6“ sunkvežimių pirkimas buvo neišvengiamas.
Kas pirko sunkvežimius?
„Apsilankius vežėjų įmonėse, retas kuris gali pasigirti įsigijęs naują sunkvežimį savo lėšomis. Daugumai jų tenka varstyti lizingo paslaugas teikiančių institucijų duris. Ne tik varstyti, bet ir norint išgyventi, tenka įsipareigoti 3, 4 ar 5 metams. Tiek laiko paprastai vežėjas moka lizingo įmokas. Tad būtent tiek laiko jis neturi jokių galimybių pasitraukti iš rinkos ir yra priklausomas nuo esančių aplinkybių. Staigus veiklos sąlygų pasikeitimas Lietuvoje ar Europoje gali privesti ne vieną įmonę prie labai pavojingos ribos“, – apie verslo specifiką užsimena E. Mikėnas.
Jis pastebi, kad padidėjus konkurencijai vakarų Europoje, senosiose ES šalyse kaip grybai po lietaus pradėjo dygti pasiūlymai administracinėmis priemonėmis varžyti naujųjų ES šalių vežėjų veiklą. Įvairūs apribojimai įvesti Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje.
Šių metų prognozės
Kalbėdami apie šių metų prognozes, transporto ekspertai sutaria, kad rezultatas priklausys nuo situacijos vakarų Europoje ir nuo protekcionistinių veiksmų. Bet kokiu atveju, tokių pačių rezultatų kaip šiemet – nesitikima.
„Šiemet pardavimai neturėtų būti didesni. Metų viduryje bus galima daryti tam tikras išvadas, nes pamatysime kas dedasi Europoje ir kaip vežėjų veiklai įtaką daro protekcionistiniai senųjų ES šalių veiksmai, kurie stumia rytų europiečius iš vakarų rinkų. Manau, šiemet vežėjai visumoje sumažins perkamų sunkvežimių kiekį, nes nauji vilkikai bus skirti labiau parko plėtrai, o ne atnaujinimui“, - prognozavo A. Michejenko.
E. Mikėnas taip pat nebuvo nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, šie metai gali daug ką pakeisti transporto sektoriuje. „Šiemet Europos Komisija pasiūlys komandiruojamų darbuotojų direktyvą, kuri iš esmės apibrėš mūsų darbo reglamentą vakarų rinkose. Priklausomai nuo to, kokia ji bus, manau, priklausys ir 2017 m. sunkvežimių pardavimų rezultatai. Net ir esant geriausiam scenarijui, nemanau, kad viršysime šių metų rezultatus“, – prognozuoja E. Mikėnas.
