.jpg)
Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Vienas svarbiausių mums įvykių 2013 m., be abejonės, buvo dviejų lietuviškų palydovų nugabenimas į NASA. Tačiau būta daug daugiau svarbių pasiekimų. Nustatyta, kad Marso grunte yra vandens, klonuojant išgautos kamieninės žmogaus ląstelės, o 3D spausdintuvu sukurta žmogaus ausis.
Asteroidų netoli Žemės – daugiau, nei manome
Metų pradžioje pasaulį sukrėtė į Žemės orbitą įskriejęs milžiniškas asteroidas. Vidurio Rusijoje, netoli Čeliabinsko miesto, nukritęs asteroidas buvo 19 m skersmens, o jo išskirta energija prilygo Antrojo pasaulinio karo metu numestų dešimties atominių bombų sprogimui. Teigiama, kad šis dangaus kūnas – tik nedidelė 2 km skersmens asteroido nuolauža. Pastarasis pirmą kartą pastebėtas dar 1999 m. ir vis artėjo Žemės orbitos link.
Čeliabinsko asteroidu pakrikštytas dangaus kūnas keliasdešimties kilometrų aukštyje suskilo į mažas nuolaužas. Nuo asteroido sprogimo bangos nukentėjo daugiau nei tūkstantis žmonių, apgadinti keli tūkstančiai pastatų penkiuose Rusijos regionuose. Yra pranešimų, kad dvi dešimtys lauke buvusių žmonių patyrė nudegimų nuo ultravioletinių spindulių, paskleistų meteoro žybsnio. Visa laimė, žuvusiųjų nėra.
Teigiama, kad netoli Žemės skriejančių asteroidų yra dešimt kartų daugiau, nei atrandama stebint teleskopu.
Prie kosmoso tyrimų bando prisidėti ir Lietuva
2013 m. sulaukėme ne tik pavojingų svečių iš kosmoso, bet ir patys ten siuntėme prietaisus. Dar 2012 m. į Marsą nusiųstas robotas „Curiosity“, kurio tikslas buvo Raudonojoje planetoje ieškoti gyvybės ženklų. 2013 m. Raudonosios planetos grunte aptikta vandens. Manoma, kad vanduo sudaro 2 proc. Marso grunto masės. Metų pradžioje mokslininkai nustatė, kad Marso Geilo krateryje buvo ežeras, o vėliau nustatyta, kad šalia ežero greičiausiai egzistavo ir kitos gyvybės formos.
2013 m. buvo sėkmingi ir Kinijos kosmoso tyrėjams. Gruodžio 14 d. pirmasis Kinijos mėnuleigis „Yutu“ (lietuviškai – „Nefritinis triušis“) sėkmingai nusileido Žemės palydove. Tai pirmas vadinamasis minkštasis nusileidimas Mėnulyje nuo 1976 m. Sovietų Sąjungos kosminio aparato „Luna 24“ nutupdymo. „Nefritinis triušis“ Mėnulyje turėtų darbuotis ne mažiau nei 3 mėnesius. Jis tyrinės reljefo ypatumus, bus tiriama grunto ir uolienų cheminė sudėtis, o vaizdai transliuojami į Žemę.
Prie kosmoso tyrinėjimų prisidėti bando ir Lietuva. Dar 2012 m. gimusi idėja sukurti pirmąjį lietuvišką palydovą įgyvendinta po metų. 2013 m. į NASA būstinę buvo nugabenti du lietuviški palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“, tačiau jų paleidimą teko atidėti. Misijos vadovas Vytenis Buzas sako, kad drauge su lietuvių palydovais bus paleisti ir du JAV bei pirmasis Peru palydovas.
„Paprastai paleisti iš šitos orbitos jie skrieja apie pusę metų, kol sudega tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose. Palydovą virš Lietuvos matysime maždaug keturis kartus per parą 5–10 min. Tiek laiko surinkti duomenims iš tikrųjų pakanka. Pagrindinis mūsų siekis – sėkmingai užmegzti radijo ryšį ir parsisiųsti telemetrijos duomenis apie palydovo būklę“, – aiškina V. Buzas.
Kitos Baltijos šalys taip pat neatsilieka. Estija savo pirmąjį palydovą „ESTcube-1“ į orbitą iškėlė 2013 m. gegužę. O Latvijos palydovo „Venta-1“ paleidimas buvo planuojamas panašiu metu, bet irgi atidėtas.
Problemoms spręsti – klonavimas ir 3D technologijos
Dar 2012 m. pasaulį stebino trijų dimensijų spausdintuvas, kuris suteikia galimybę kurti realius objektus ir spausdinti tikrus daiktus. Vasario 21 d. šiuo 3D spausdintuvu buvo sukurta tikra žmogaus ausis. Pirmasis 3D spausdintuvu sukurtas klausos organas pagamintas iš kolageno ir gyvūnų ausies ląstelių.
2013 m. žurnalo „Time“ paskelbtame metų išradimų sąraše aptinkamas ir 3D rašiklis, kurio veikimo principas panašus į 3D objektų spausdintuvo, bet rašikliu galima kurti kur kas mažesnius ir tikslesnius objektus. Manoma, kad 3D spausdintuvais ir rašikliais ateityje kursime ne tik organus ir audinius, bet ir maistą bei kitus naudingus daiktus. Taip būtų sprendžiamos pasaulio bado ir nepritekliaus problemos.
O jei reikiamų organų nespausdinsime, gal juos klonuosime. Praėjus keliems mėnesiams nuo pirmosios spausdintos ausies, paskelbta, kad mokslininkams pavyko klonuojant sukurti žmogaus embrionines kamienines ląsteles. Teigiama, kad iš jų užauginti audiniai padės gydyti įvairias ligas. Oregono sveikatos ir mokslo universiteto tyrėjai iš kūdikio, sergančio genetine liga, odos ląstelių ir donorės kiaušinėlių sukūrė genetiškai identišką žmogaus embrioną ir iš jo išskyrė kamienines ląsteles.
Oregono universiteto tyrėjai patikino, kad jų tikslas – vadinamasis terapinis klonavimas, t. y. kurti embrionines kamienines ląsteles, kurios būtų genetiškai identiškos konkrečiam pacientui. Embrioninės kamieninės ląstelės organizme gali pavirsti bet kurio tipo ląstelėmis, pavyzdžiui, širdies ar raumenų. Tai teikia vilties, kad vieną dieną iš jų bus galima išauginti atsarginių audinių įvairioms ligoms gydyti ar net organų transplantacijai. Mokslininkai jau daugiau nei 10 metų mėgino sukurti žmogaus embrionines kamienines ląsteles naudodami klonavimo metodą.
Karališkasis kūdikis ir karališkos sumos paveikslams bei deimantams
2013 m. ypatingi buvo ir tuo, kad liepą pasaulį išvydo bene laukiamiausias metų kūdikis – princas George`as. Karališkosios šeimos pagausėjimo buvo laukiama nuo pat Williamo ir Kate vestuvių 2011 m. balandį. Didžiosios Britanijos princui ir jo žmonai berniukas gimė liepos 22 d. pavakare. Apie beveik 4 kg sveriantį naująjį princą pasaulis sužinojo po kelių valandų. Prie ligoninės susirinkusi žmonių minia žinią pasitiko plojimais.
Tiesa, karališkoji šeima nesilaikė įprastos tradicijos ir apie gimimą paskelbė spaudos pranešimu. Tačiau, kaip įprasta, išvykdami iš Šv. Marijos ligoninės, kur ir gimė princas, leido visuomenei pirmą kartą žvilgtelėti į kūdikį. Vėliau buvo paskelbta ir pirmoji oficiali princo George`o nuotrauka. Karališkuoju kūdikiu pakrikštytas princas yra trečias eilėje užimti Didžiosios Britanijos karaliaus sostą.
2013 m. Niujorke vykusiame „Christie`s“ aukcione parduotas brangiausias paveikslas – britų tapytojo Francio Bacono triptikas „Trys Luciano Freudo studijos“. Beveik už 150 mln. dolerių (daugiau nei 350 mln. litų) parduotas trijų dalių paveikslas pagerino 1969 m. pasiektą brangiausio paveikslo rekordą. Pastarasis priklausė norvegų tapytojui Edvardui Munchui – paveikslas „Klyksmas“ parduotas už tada rekordinę daugiau kaip 22 mln. dolerių sumą.
F. Bacono darbe vaizduojami trys britų tapytojo ir artimo draugo Luciano Freudo (psichoanalitiko Sigmundo Freudo anūko) atvaizdai. 2 m aukščio ir beveik 1,5 m pločio paveiksluose L. Freudas vaizduojamas sėdintis, jo veidas, kaip įprasta F. Bacono kūriniuose, subjaurotas ir užpieštas.
Tiesa, tai tik aukcionų rekordas. Manoma, kad už kai kuriuos paveikslus, parduotus ne aukcionuose, sumokamos gerokai didesnės sumos.
Žymioji Amerikos dainininkė ir aktorė Marilyn Monroe dainavo, kad deimantai – geriausi merginų draugai. 2013 m. jie tikrai nebuvo draugiški merginas nudžiuginti norinčiųjų piniginėms. Ženevoje vykusiame aukcione parduotas brangiausias pasaulio deimantas, kurio kaina viršija 80 mln. dolerių (daugiau kaip 200 mln. litų). Beveik 60 karatų rožinis slyvos dydžio deimantas, pavadintas Rožine žvaigžde, yra didžiausias šios rūšies deimantas. Brangakmenį įsigijęs asmuo jį ketina pervadinti Rožiniu sapnu.
Dėl brangakmenio varžėsi keturi žmonės. Paskelbus naująjį savininką, apie 150 salėje buvusių žmonių pradėjo ploti, paleista pagrindinė filmo „Rožinė pantera“ melodija, o aukciono namų padėjėjai dalijo rožinio šampano taures. Iki šiol brangiausiu buvo laikomas prieš trejus metus parduotas rausvas deimantas – tada jo kaina buvo perpus mažesnė.
