Europos Audito Rūmų (EAR) narė Rasa Budbergytė Valstybės kontrolės specialistams pristatė EAR 2012 m. audito ataskaitą ir pagrindinius Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, apžvelgė, kaip Lietuva atrodo tarp šalių narių, taip pat supažindino su EAR veiklos pokyčiais.
EAR vertinimu, 2012 m. pagrindinės ES finansinės ataskaitos teisingai atspindi tų metų ES finansinę būklę, tačiau mokėjimuose iš ES biudžeto auditoriai nustatė didesnį nei 2011 m. reikšmingą 4,8 proc. klaidų lygį. Tai reiškia, kad iš viso 7 mlrd. eurų ES lėšų panaudoti pažeidžiant viešųjų pirkimų taisykles, netinkamai arba neteisingai skaičiuojant ES bendrai finansuojamų projektų deklaruotas išlaidas ar ūkininkams deklaruojant per didelius žemės plotus. Nuo 2009 m. įvertintas klaidų lygis didėjo kiekvienais metais.
Daugiausiai klaidų panaudojant lėšas, kaip ir 2011 m., nustatyta Kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos politikos srityse, kur 7,9 proc. lėšų buvo panaudotos neteisingai ar neteisėtai. Šioje srityje dažniausi pažeidimai – agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų ir tinkamumo taisyklių, įskaitant viešuosius pirkimus, nesilaikymas. Didžiausias sistemų kaimo plėtros srityje trūkumas buvo turimos informacijos neįvertinimas ir neveiksmingos viešųjų pirkimų taisyklių patikros. Kita sritis, kurioje daug pažeidimų – Regioninė, energetikos ir transporto politika. Čia netinkamos išlaidos taip pat augo ir siekė 6,8 proc. Rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai sudaro daugiau kaip pusę šioje išlaidų srityje įvertinto klaidų lygio.
Klaidų skaičius labiausiai augo užimtumo ir socialinių reikalų, žemės ūkio, rinkos ir tiesioginės paramos bei regioninės politikos, energetikos ir transporto srityse. Pažymėtina, kad valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų didžiąją dalį klaidų žemės ūkio ir sanglaudos srityse, tačiau to nepadarė.
Daugelyje ES biudžeto sričių teisinė sistema yra sudėtinga ir nėra skiriama pakankamai dėmesio veiklos rezultatams. EAR teigimu, atrodo, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpis tebėra pagrįstas išlaidomis – parengtas daugiausia dėmesio skiriant ES biudžeto paskirstymui ir lėšų panaudojimui, o ne vertei, kuri turi būti sukurta. Todėl EAR ragina iš naujo apsvarstyti ES išlaidų taisykles ir rekomenduoja supaprastinti teisinę sistemą.
2012 m. ES išleido 138,6 milijardo eurų, iš kurių Lietuva gavo 1,832 mlrd. eurų. Į bendrą biudžetą Lietuva įmokėjo 342 mln. eurų. EAR audito vizitų 2012 m. ir 2013 m. Lietuvoje metu 5 mokėjimuose iš 13 audituotų buvo nustatyti išlaidų pagrįstumo tikrinimo trūkumai, viešųjų pirkimų trūkumai, nepakankamas išlaidų detalizavimas, netaupus lėšų naudojimas. „Nors remiantis šiais auditais negalima spręsti apie bendrą situaciją, kaip Lietuvoje yra naudojamos ES skiriamos lėšos, tačiau auditų rezultatai rodo, kad vis dar trūksta skaidrumo, o Nacionalinės mokėjimų agentūros atliekama kontrolė yra nepakankama. Be to, Lietuvos parlamentas turi turėti informacijos apie Lietuvai skiriamas finansines korekcijas neteisingai įvykdytiems mokėjimams koreguoti, kad galėtų ja efektyviai disponuoti vykdant savo parlamentinės priežiūros funkcijas“, – vertindama Lietuvos Europos Komisijai deklaruojamas išlaidas sakė R. Budbergytė.
EAR yra viena iš penkių pagrindinių ES institucijų – tai nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, kuris padeda tobulinti ES finansų valdymą ir veikia kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. R. Budbergytė yra EAR kolegijos, prižiūrinčios ES žemės ūkį ir gamtinius išteklius, seniūnė.
