Politikas, farmacininkas, politologas, filosofas ir ligoninės sanitarė dalijasi įžvalgomis apie praėjusius ir būsimus metus.
Gediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas
Šįmet Lietuvos žmonės išgyveno bene sunkiausią laikotarpį, kuris siejamas su užsitęsusia Lietuvoje ekonomikos ir finansų krize. Manau, kad Lietuva išgali išgyventi ir didesnius sunkumus, jei turėtų atsakingesnę politinę valdžią.
Žmonės geriau išlaikė finansų krizės egzaminą negu valdantieji, kurie pasirodė mažiau pasirengę išgyventi tokiomis sąlygomis. Džiaugiuosi žmonių kantrybe ir nuoširdumu, kuris leido išvengti didesnių socialinių ar finansinių neramumų.
Sudėtinga rasti kokį nors išskirtinį šių metų įvykį, nes daugelio žmonių dėmesį buvo prikaustę ekonominiai sunkumai. Galbūt paminėčiau mūsų krepšininkų laimėjimus, kurie šiek tiek praskaidrino žmonių kasdienybę. Taip pat džiugina tai, kad menininkai, nepaisant sunkmečio, sėkmingai skynėsi kelią į pasaulio arenas.
Tikiuosi, kad kiti metai Lietuvos žmonėms ir visai valstybei bus lengvesni, nes nebesimato jokių išorinių veiksnių, kurie apsunkintų šalies vidaus padėtį.
Tai, kad kyla Lietuvos pramonė ir didėja jos įtaka pasaulio rinkose, liudija apie stiprų Lietuvos ekonominį potencialą. O toliau mažėjančios valstybės biudžeto išlaidos atskleidžia besitęsiančią valstybės valdymo krizę. Tikiuosi, kad dveji metai buvo pakankamas laiko tarpas pasimokyti valdantiesiems iš klaidų. Tikiuosi kitąmet geresnių permainų.
Manau, kad 2011 metais, bent jau antrąjį pusmetį, grįšime prie ankstesnių ekonomikos tradicijų. Gal sumažės emigracija.
Linkėčiau neprarasti tikėjimo valstybe ir jos išgalėmis. Visiems Lietuvos žmonėms, ypač jaunimui, norėčiau palinkėti geresnio gyvenimo Lietuvoje.
Gediminas Vagnorius (ELTA nuotr.)
Albertas Bertulis, Vaistų gamintojų asociacijos direktorius
Tiek farmacijos rinkos dalyviai, tiek eiliniai tautiečiai 2010 metus turbūt prisimins ilgai. Juk tokių reformų farmacijos sektoriuje, juolab per ekonomikos krizę, niekas neprisimena.
Tikslas labai gražus – gerinti vaistų prieinamumą ir mažinti jų kainas. Pagal kai kuriuos priimtus ar ruošiamus sprendimus esame pirmieji Europos Sąjungoje.
Kokia nauda ar žala iš to eiliniam vaistinės lankytojui, neskubėkime spręsti – pamatysime 2011 metais. Tiesa, medikamentai vaistinėse atpigo mažiau nei 15 proc., kaip buvo planuota, bet atpigo.
Ir nuolaidos visur už kompensuojamų vaistų priemokas buvo vienodos.
Diskusijos, kad Lietuvoje vaistai labai brangūs, niekur neprivedė, tačiau pasėjo nepasitikėjimą farmacininkais. Autoriai, kurie rašė straipsnius ar kūrė televizijos laidas, neturėjo laiko ar noro pažiūrėti oficialią statistiką apie analogiškų vaistų kainas Europoje, o ne tik ten, kur pigiau.
Tautiečiai sureagavo greitai – pasirinko turguose, maisto papildų parduotuvėse siūlomą kontrabandinį asortimentą ir nepagalvojo, kad po to gali nepadėti ir legalūs brangūs vaistai.
Buvo ir gerų sprendimų – valdžios atstovai pagaliau suprato, kad taupant geriau valstybės lėšomis kompensuoti generinius vaistus arba suteikti pacientui teisę rinktis.
Vaistininkai pripažįsta, kad prieš didžiąsias metų šventes žmonės apskritai mažiau perka vaistų. Tikriausiai šventinis šurmulys irgi gydo.
Šventės praeina, tačiau norėčiau palinkėti, kad pakili, viltinga šventinė nuotaika išliktų visus 2011 metus.
Albertas Bertulis („Lietuvos sveikata“ nuotr.)
Vladimiras Laučius, politologas
Nebuvo nieko, kas labai stebintų, nuviltų ar kaip tik – pagyvintų lūkesčius. „Permainų koalicijos“ vykdoma politika patvirtino seniai žinomą tiesą, kad permainos – nebūtinai į gera. „Leo LT“ pakeitusio paslaptingo konservatorių energetinio projekto rezultatas kol kas – šnipštas.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko mintis, kad mūsų atominės elektrinės projektas įstrigo, nes Šiaurės Korėja apšaudė Pietų Korėją, įsiminė kaip įdomus paaiškinimas. Iš tų, po kurių knieti sušukti: „Aaa, štai kodėl!“
Lietuvoje dar bus neemigravusių žmonių, todėl savivaldybių tarybų rinkimai greičiausiai įvyks. Valdžios partijoms jų rezultatai nebus palankūs. Jei Šiaurės Korėja prieš pat rinkimus neapšaudys Pietų Korėjos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai ieškos kitų galimų sumenkusio rinkėjų palaikymo priežasčių.
Pavyzdžiui, sakys, kad kalta ekonomikos krizė, dėl kurios savo ruožtu kaltas Gediminas Kirkilas, dėl kurio savo ruožtu kalti komunistai.
Vladimiras Laučius (ELTA nuotr.)
Mintautas Gutauskas, Vilniaus universiteto filosofijos daktaras
Praėjusius metus galima laikyti blaivybės metais. Kiti taip pat turėtų būti tokie. Omenyje turiu gyvenimą sunkmečio sąlygomis. Ikikrizinis laikotarpis buvo svaigulio ir apgirtimo, besaikio vartojimo metas – kiekvienas galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto rinkoje, pirkti ir parduoti butus, žemes, automobilius, niekas nesitenkino turimu atlyginimu, keitė darbus, o pelnas turėjo būti šimtaprocentinis. Kiekvienas stengėsi kuo daugiau įsigyti, o tuo nepasinaudoję buvo kvailio vietoje: „Kaip negersi? Juk bankai duoda!“
Sunkmetį lyginkime su pagiriomis. Iš ryto buvo suvokta, kad pajėgumai visai ne tokie, kaip atrodė. Net labai silpna ir sunku iš lovos išlipti. Tokios silpnatvės metu žmogus suvokia, kad pasidavė vartojimo svaiguliui ir vakare skanduoti šūkiai „Be apribojimų!“, „Įsipareigojimai mums nebaisūs!“, „Mes galime!“ tėra apgirtusios sąmonės savijauta, bet ne realybė.
Tačiau į vartojimą įnikusiesiems sunkiausia ne pagirios, o suvokimas, kad toliau turės gyventi blaiviai. O taip norėtųsi išgerti... Noras stiprus, tad dalis partijų prieš rinkimus nori būtent tuo pasinaudoti.
Manau, kad 2011-ieji taip pat bus blaivybės metai, tačiau noras išgerti didės ir tereikia luktelėti, kokiu pavidalu jis išlįs į paviršių.
Mintautas Gutauskas (Balsas.lt/R. Kondratjevo nuotr.)
Aušra Lekavičienė, dailininkė, medicinos darbuotoja
Krizė turi materialinę ir dvasinę pusę. Pavyzdžiui, sumažėjo atlyginimai – materialinis planas. Tapau tam abejinga supratusi, kad priežastis ne manyje.
Krizė sukurta mūsų pačių. Jeigu tu supratai, kad tau gerai, tai kam tada galvoti, kas vakar buvo ir bus rytoj. Jei dabar tau gerai, vadinasi, krizė ne tokia jau baisi. Krizę sukūrėme savo mintimis. O mintys tampa materialiomis: neapykanta, pavydas, pyktis, įniršis, netramdomas godumas. Ir tai, deja, yra kitų metų prognozė.
Kada atsiras pusiausvyra tarp šviesių ir tamsių minčių, bus lengviau. Bet gal nebus kam džiaugtis? Kur mūsų jaunimas? Išvažiavo ir nebegrįš. Jaunimas labai greitai priima svetimą kultūrą.
Vienintelė viltis – kad patys nors kiek pasikeisime. Reikia pradėti nuo savęs ir nereikalauti to iš kitų.
Kartais pasižvalgau po internetą, matau viešų asmenų nuotraukas. Pasižiūriu į ką nors – ir visiškai aišku, koks jis yra. Kada jie save pamatys iš šalies, galbūt bus koks nors prašviesėjimas. O juk jie skleidžia mintis. Pirmiausia savo vaikams, jeigu jų turi. Ir tie auga tokie patys. Biblijoje sakoma, kad pradžioje buvo žodis, o anksčiau žodžio yra mintis. Visų religijų išminčiai sako, kad reikia mažiau kalbėti, o mintys turi būti šviesios.
Aušra Lekavičienė (Balsas.lt/R. Kondratjevo nuotr.)/span>/span>/span>
