Jei nuo sausio pirmosios mūsų Seimo valia Lietuvoje atpigs alkoholis ir pailgės prekybos alkoholiu laikas, prasidės naujas žiaurus eksperimentas su gyventojais.
Bent taip tvirtina statistika, negailestingai rodanti, kad po kiekvieno alkoholio atpiginimo, staigiai ima trumpėti gyvenimo trukmė, daugėti mirčių, psichozių, nusikaltimų ir panašiai.
Šiauliuose prieš porą mėnesių vos porai valandų sutrumpinus prekybos svaigalais laiką baruose, nusikalstamų veikų ženkliai sumažėjo. Bet ar tai kam nors rūpi?
Nominacija
Šiemet Šiaulių ir Radviliškio savivaldybėms Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) skyrė nominaciją „Pažangiausias politikas ar institucija tabako ir alkoholio kontrolės srityje“ už tai, kad šios sugebėjo pasipriešinti verslininkų spaudimui ir uždraudė prekiauti alkoholiu nakties metu.
Po to, kai praėjusią vasarą prie vieno iš naktinės prekybos alkoholiu taškų Šiauliuose buvo nužudytas jaunas medikas, Šiaulių savivaldybės taryba vienbalsiai nutarė apriboti prekybą alkoholiu keliolikoje tokių taškų nuo 22 iki 8 ryto. Barams sprendimą apskundus, Šiaulių savivaldybė iki šiol bylinėjasi teismuose, tačiau nuo spalio vidurio naktinė prekyba svaigalais mieste yra paralyžiuota.
Sutrumpėjo girdymo laikas – sumažėjo nusikaltimų
Rimvydas Šlekys, Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas, suskaičiavo, kad per du pastaruosius mėnesius nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų nė prie vieno iš minėtų barų, surašyti šeši administracinės teisės pažeidimo protokolai, tačiau, anot komisaro, su naktine prekyba jų sieti negalima. R. Šlekio teigimu, protokolų būtų surašyta ir mažiau, tačiau pradėjus akyliau stebėti naktinį verslą, pasikeitė ir pačių savininkų požiūris – kilus bent menkiausiam pavojui, dabar patys savininkai kviečia policiją.
Analogiškai per tą patį laikotarpį pernai prie minėtų barų surašyta 15 administracinės teisės pažeidimo protokolų, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vadas Robertas Radavičius patvirtino, kad, apribojus naktinės prekybos alkoholiu laiką, žymiai sumažėjo ir telefoninių iškvietimų, tarp jų ir pranešimų apie gulinčius girtus žmones.
„Netgi prasidėjus šalčiams, mes neturėjome atvejo, kad žmogus būtų sušalęs. Anksčiau, jeigu jam trūkdavo, nubėgdavo į barą, nusipirkdavo buteliuką, vietoj išgeria ir krenta“, – pasakojo R. Radavičius.
Komisaro manymu, jei nuo sausio įsigalios Seimo palaimintos įstatymo pataisos, teks grįžti į pirminę stadiją.
„Atpigus alkoholiui, žmonės vietoj dviejų buteliukų galės nusipirkti tris, o juk mūsų žmonės neskaičiuoja gramų – geria tiek, kiek yra, ir kiek pastovi. Taigi, mums darbo bus daugiau“, – apgailestauja komisaras.
Nors, anot R. Radavičiaus, per tokį trumpą laiką sunku daryti išsamesnes išvadas, tačiau bendroji statistika teigia, kad apie 90 procentų nusikalstamų veikų padaro neblaivūs asmenys.
Jie nugirdė Lietuvą
Internetinėje svetainėje www.jienugirdelietuva viešinama pati naujausia informacija apie Seimo balsavimo rezultatus. Štai prie nuorodos „Balsavo už siūlymą ilginti svaigalų prekybos laiką“ 2010 02 02 šypsosi ir šiauliečiai – Seimo narys, buvęs mokyklos direktorius, pedagogas Valerijus Simulik ir Radviliškyje rinktas Algimantas Salamakinas. „Prieš“ balsavo Seimo nariai Andrius Šedžius ir Rima Baškienė. Dar keturi šio krašto seimūnai minėtame posėdyje nedalyvavo. Iš viso už svaigalų prekybos laiko ilginimą balsavo 60 narių, prieš – 40, susilaikė – 9.
Už siūlymą mažinti akcizą alkoholiui 28 procentais (2010 12 07) vieningai nubalsavo Seimo nariai Vitalijus Simulik, Saulius Bucevičius, Kęstutis Masiulis ir Algimantas Salamakinas. Rima Baškienė balsavo prieš, Jonas Juozapaitis susilaikė, o Andrius Šedžius su Edvardu Žakariu posėdyje nedalyvavo.
Prezidentės rankose
Prezidentė jau vetavo įstatymą dėl prekybos alkoholiu laiko prailginimo, tačiau Seimas gali atmesti Prezidentės veto, jei surinks 71 balsą.
Lietuvos maistininkų profsąjunga Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė kreipimąsi, prašydama pasirašyti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, o šeštadienį, pirmadienį ir antradienį prie Prezidentūros rengia darbuotojų, dirbančių alkoholio pramonėje, piketus.
Maistininkai tvirtina esą dėl nepamatuotos valstybės politikos akcizų srityje, stipriai išaugo nelegali alkoholio rinka, krito legalios pramonės gamyba ir pardavimai, buvo atleista daug darbuotojų ir sumažėjo jų darbo užmokestis.
Eksperimentas Nr.3
„Jei Seimui pavyks prastumti šias pataisas, tai bus trečiasis žiaurus eksperimentas su gyventojais laisvoje Lietuvoje“, – įsitikinęs gydytojas – psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, docentas Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas.
Šios už blaivybę aktyviai kovojančios institucijos vadovas tikina: Lietuva jau išgyveno du žiaurius natūralius eksperimentus. Pirmasis įvyko 1999-taisiais, kai net 44 procentais buvo sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams. Jau kitais metais mažmeninės svaigalų kainos sumažėjo 27 procentais, o pardavimas (tai yra vartojimas) padidėjo net 64 procentais. Statistika skelbia, kad 2000-ieji metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-ais mirtingumas jau išaugo 3,9 procento.
Antrasis eksperimentas buvo 2004 metais, kai po stojimo į ES buvo panaikinti importo mokesčiai atvežtiniams gėrimams ir alkoholis dar kartą atpigo – kreivė tučtuojau šoktelėjo aukšyn.
Viena deklaruoja, kita daro
Anot A. Verygos, jei bus priimti Seimo siūlymai, teks užmiršti per du metus pasiektus alkoholio vartojimo mažėjimo rezultatus. Gydytojas teikia skaičius: per 2008-2009 metus trečdaliu sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais, 2009 metais mirė 456 žmonėmis mažiau nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų nei 2008 metais, neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius mažėja iki šiol.
Valstybė, teigia pašnekovas, viešai deklaruoja, kad siekia mažinti alkoholio vartojimą. Tą teigia absoliučiai visi dokumentai, pradedant Sveikatos programa, Alkoholio kontrolės įstatymu, Valstybės alkoholio kontrolės programa ir baigiant Vyriausybės programa.
„Imkit kokį norite dokumentą, visur parašyta: „mažinti alkoholio vartojimą“. O kaip tą padaryti, nemažinant gamybos, neįsivaizduoju. Gal manoma, kad reikia gaminti daugiau, o žmonės turėtų nupirkti ir išpilti į kanalizaciją?“ – valstybės logiką bando aiškinti A. Veryga.
Netgi Rusija, tvirtina A. Veryga, nuo šių metų beveik dvigubai pabrangino degtinę. „Rusai pagaliau susiėmė, nes pamatė, kad didelė dalis vyrų pensijos nebesulaukia, o vis daugiau jaunuolių prasigeria iki šaukimo į kariuomenę. Tada kyla klausimas, ką sodinti į tanką, kai žmogui po trijų blaivių parų pradeda vystytis psichozė?“, – komentuoja gydytojas-psichiatras.
Tad, A. Verygos nuomone, Lietuva, didindama alkoholio prieinamumą, pasauliniame kontekste atrodo visiška atsilikėle.
Šizofrenijos forma
Buvęs šiaulietis Juozas Dapšauskas, Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas, aktyviai įsitraukęs į sveikatinimo judėjimą Lietuvoje, kalba apie keistą seimūnų šizofrenijos formą: kai šie kalba viena, o balsuoja priešingai.
„Atrodo, šneki su jais, ir jie pilnai sutaria, kad reikia sveikatinti tautą, mažinti alkoholio vartojimą, tačiau, kai reikia balsuoti, jie nubalsuoja, kaip visa partija. Ir kyla klausimas, ar viršūnės taip liepė? Ir, matyt, ne šiaip sau liepė, o yra gavusios pinigų“, – daro prielaidą J. Dapšauskas.
Anot pašnekovo, ko norėti iš eilinių Seimo narių, jei, pavyzdžiui, labai gražiai apie sveikatinimą šnekanti Dangutė Mikutienė, kuri yra Sveikatos reikalų komiteto narė bei Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja, nubalsavo už abu įstatymus, kaip visa Darbo partija. „Ir tada svyra rankos“, – prisipažįsta J. Dapšauskas, vildamasis Prezidentės veto.
Nijolė KOSKIENĖ
