2010-ųjų vasara buvo karščiausia Europoje per pastaruosius 500 metų. Be to, karščiai dar niekada nebuvo apėmę tokios didelės žemyno teritorijos.
Tai parodė tarptautinis tyrimas, kurio rezultatus cituoja agentūra AP.
XXI amžiuje tai yra jau antroji rekordinė vasara – Europa prakaitavo ir 2003-aisiais. Mokslininkai spėja, kad žemyną vis dažniau lankys karšti vasaros mėnesiai.
2003-iaisiais nuo karščio sukeltų padarinių užregistruota 70 tūkst. mirties atvejų, pirmiausiai – Vakarų ir Vidurio Europoje, rašo mokslo žurnalas „Science Express“.
Tačiau meteorologiniu požiūriu praėjusi vasara buvo dar ekstremalesnė – nauji karščio rekordai užfiksuoti 2 mln. kvadratinių kilometrų pločio teritorijoje. Temperatūra buvo 6,7-13,3 laipsnio aukštesnė už ligšiolinį vasaros vidurkį. Ji 0,2 laipsnio netgi viršijo 2003 metų vasaros temperatūrą.
Tačiau 2010-ųjų karščio banga, kuri tęsėsi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio ir kurią dar labiau aštrino didelė sausra, labiausiai sekino ne Vidurio, o Rytų Europą.
Mokslininkai prognozuoja, kad tokie karščiai, kaip 2003 ar 2010 metais, šimtmečio pabaigoje taps beveik normaliu reiškiniu.
